| |
Gedziu ir as savo suniuko, kurio netekau pries kelias dienas. Jis atsirado sunkiu man gyvenimo laikotarpiu ir tapo istikimiausiu ir geriausiu mano draugu. Istikimesnio nesu turejusi. Kur as, ten ir jis. Dabar nemoku nei apsakyti savo skausmo, galiu pasiguosti tik zmonems, kurie ta pergyveno.
Įdėjimo data: 2016-01-14 |
Rašyti komentarą
LAURA 2016-02-10
As taip pat isgyvenau sausio 12 d. savo suniuko netekti, jis žuvo tragiškai po automobilio ratais... Tikrai suprantu ka Tu jautei ir jauti iki šiol, nes as vis dar atsigulusi miegoti nepamirstu jo.. ašaros nubyra ir vėl reikia eiti pirmyn... Sapnai lieka tik sapnais, bet vis tiek labai smagu bent jau tenai susitikti su Juo... Gyvenimas tęsiasi ir nors kaip sunku, turime užpildyti tuštumą širdį, atnešti džiaugsmą ir laimę naujam augintiniui, tuomet ir jis Tau tai suteiks. O savo mylimąjam augintiniui turime leisti ilsėtis ramybėje, nes jam taip pat danguje negali ilsėtis dėl šeimininko veriančio širdies skausmo.
D 2016-02-16
Suprantu labai. As netekau sunaus, isejo is gyvenimo pats...Labai sunku, jau metai virs, bet norisi, kaukti, net ir siandien. Mamai tai baisiausia kas gali atsitikti. Taip, niekas musu nesupranta, ir nesupras, nes tik patyre tai, gali suprasti. Skaudziausia tada, kai turi jau, gyventi su kauke, sypsotis, juokauti, nors sirdyje giliai skaudu. Zmones turbut noredami tik gero, dazniausiai pasako nesamones, praeis su laiku....tai gal lengviau jau po metu..Klausai ir galvoji, tau niekada to nesuprasti...
|
|
|
|
