Mylim...Liūdim...Prisimenam... Žmogus gyvena ir neregimais siulais prisiriša prie žmonių, kurie jį supa. Ateina išsiskyrimo valandos, siūlai išsitempia ir trūksta, liūdnai skambėdami lyg smuiko stygos. Ir kiekvieną kartą, kai siūlai trūksta arti širdies, žmogus pajunta neišpasakytai aštrų skausmą...
Uždegta žvakučių:
1111