 | | Vitalijus
1996 07 04-2012 07 24
Kai išėjai, širdis pravirko lietumi, o saulė glostė kasdienio ryto rasą...
Juk kaip ir aš-buvai Tu žmogumi, žole taip pat braidei Tu basas..
Ir priėmė Tave Dangus-kur dieną naktį ten tik rojus.
Tu liksi amžiams man brangus, nors ir negrąžins Tavęs rytojus..
Ir trūksta man Tavęs kas dieną, to Tavo balso, juoko ir akių.
Prašau.. Prašau Tavęs tik vieno-atleisk.. Kasdien laukiu, kada būsim vėl kartu..
Palikai mus taip anksti, taip netikėtai. Tavo visas gyvenimas dar buvo priešaky. Atleisk už viską, kas buvo ne taip, kad nebuvau šalia, kai tau manęs labiausiai reikėjo. Kad nebuvau tokia sesuo, kokia turėjau būti. Atleisk.
Ilsėkis ramybėje, mano broliuk. Visada Tave mylėsiu,ilgėsiuos ir lauksiu. Amen...
Įdėjimo data: 2015-10-21 |
Uždegta žvakučių:
1009