Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.
Skauda..netgi labai, pamenu, per laidotuves praktiškai neverkiau, bet jau praėjo daugiau nei pusė metų nuo Tavo, Tėveli, mirties, o ne tai kad nelengvėja, sakyčiau netgi sunkėja.. kai suvokiu, kad pasiilgau, kad norėčiau pasikalbėt, pasiskambint..vis matau Tave gyvą, ateinantį į svečius. Žinau ką pasakytum vienoj ar kitoj situacijoj..pažįstu Tave per save ir save per Tave..myliu Tave, Tėtuk.
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2014-07-28 Ateina diena, kai netenkame mūsų mylimųjų, susitaikyti tikriausiai neįmanoma, bet turim išmokti gyventi be jų, turim suvokti, kad visi atėję išeina... Rašai, kad žinai ką pasakytų tėvelis vienoje ar kitoje situacijoje, tai ir elkis, kaip sako širdis, tarsi tai sakytų jis. Per metus mes prisiliečiame prie visų švenčių be mūsų mylimųjų, iš lėto mokomės gyventi be jų, kiekviena šventė tampa skausmu, bet po truputį atiduok, atiduok jį į Dievo rankas. Stiprybės, vilties ir tikėjimo