| |
Jau penki mėnesiai su trupučiu kaip netekau savo didžiosios gyvenimo meilės, aš - mylimo vyro, mūsų aštuonerių metų sūnelis - tėtuko. Vyras dirbo "fūristu", darbo vietoje ir mirė - bevažiuojant sustojo širdelė. Aš jo vis laukiu ir laukiu grįžtant į namus..."stogas"važiuoja, juo toliau juo sunkiau darosi, nežinau kaip toliau gyventi...Jei ne mūsų sūnelis. Šeimos gydytoja jau pas psichiatrą užregistravo, o psichologė sako, kad dar normaliai mąstanti moteris esu. Tik vis sveikatos problemų atsiranda, o dar mūsų sūnelį užauginti reikia.
Įdėjimo data: 2014-03-16 |
Rašyti komentarą
alda 2014-03-20
Nuoširdžiausia užuojauta. Važiuokit pas gydytojus, bet svarbiausia auginkit sūnų, jis negali matyti visada jūsų verkiančios ir palūžusios, dėl to jam bus labai sunku.Gyvenkite dėl sūnaus, o gyvenimas po truputį šviesės, labai mažais žingsneliais, bet šviesės. Didelės stiprybės Jums.
|
|
|
|
