| |
Jau praejo puse metu po jo mirties, bet vistiek nerandu ramybes, nera nei dienos kad uzmirsciau ji, tos asaros bereikalingos, tie sapnai kurie veda is proto, kai prabundi ir suvoki, kad jo nebera, o, kai isgeri tai isvis pasisuka protas, manau, kad galiu ir pas ji nueit...
Įdėjimo data: 2013-05-08 |
Rašyti komentarą
Rima 2013-05-14
Uzuojauta Jums...zinau ka reiskia netekti paties brangiausio zmogaus, skausmui, ilgesiui nera zodziu aprasyti ...Laikykites, bukit stipri...sako laikas gydo ...
lemtis 2013-05-28
Laikas negydo...Jau treti metai - kaip netektis drasko sirdi...Vis dar trokstu taip pat iskeliaut...Gyvenimas visiskai suzlugdytas. Uzuojauta ir jums, kad jus ta pati patiriat, tai nepakeliama.
Rasa 2013-06-04
Sunku pasakyti ar laikas gydo, tik išmoksti gyventi kitaip su savo skausmu ir naktiniais košmarais. O mokytis reikia visko iš naujo, išvengti skaudžių užuominų, bendrauti su žmonėmis, net su senais draugais, bet jau kitaip, nes tu kitokia, dabar viena ir našlė. Baisus žodis, ilgai nenorėjau to pripažinti. Išeiti mes visos norėjom, bet bėgant laikui supranti, kad dar per anksti. Liko nebaigti darbai ir rūpesčiai kurių be mūsų niekas nesutvarkys. Jau greit pusantrų metų po baisios nakties. Nesusitaikiau su netektim, man jo labai trūksta. Dažnai aplanko mintys apie išėjimą, bet išaušta rytas ir protas prašviesėja. Reikia gyventi, dar ne laikas...Stiprybės, mieloji, nugalėsi skausmą, ateis diena kai mažiau skaudės.
Krizių įveikimo centras 2013-06-26
Be galo skaudu netekti mylimo žmogaus ir atrodo, kad skausmas niekuomet nedings, niekuomet viskas nebus taip, kaip buvo anksčiau. Nors praėjo jau nemažai laiko po Jūsų netekties, bet panašu, kad Jums iš tiesų vis dar taip pat skaudu be galu sunku. Nuoširdžiai kviečiame Jus atvykti į Krizių įveikimo centrą gyvai pasikalbėti su budinčiu specialistu, apie Jūsų jausmus ir išgyvenimus sunkiu metu.
Visą reikalingą informaciją galite rasti: www.krizesiveikimas.lt/
Lauksime Jūsų
zozole 2013-07-04
Užuojauta, tikrai suprantu Jūsų netektį ir silevartą...reikia stengtis iš visų jėgų, laikykitės...
Danuta 2013-07-18
Kaip man tai artima ir suprantama, bet "reikia" atrasti jėgų ir gyvent toliau, tokia mūsų priedermė šiam pasaulyje, juk gimstam vieni ir iškeliaujam po vieną, kiekvienas turim SAVO gyvenimą... deja, nereikia prisirišti prie išėjusio, jam nuo to tik blogiau (aš taip manau)... mano sūnus mane paliko prieš šešis metus, nusižudė būdamas 26 metų, manęs neatsikausęs :)... o as gyvenu, norėjau ir tebenoriu išeit paskui jį, bet neturiu teisės, kažkam užkrauti tokią naštą ir skausmą kurį aš dabar velku... stiprybės!
Rasa 2013-07-28
Aciu visiems uz palaikyma ir Jums uzuojauta netekusiems artimuju, aciu Danutai uz tokius teisingus zodelius juose radau stiprybes. Gyvenimas tesiasi.
rasa 2014-02-01
Nors galvojau, kad paleidau savo mylima vyra, pradejau kabintis i gyvenima, susipazinau su kitu zmogumi - jis pasiule gyventi kartu, tada prasidejo vel didziausias kosmaras. Pradejau apie mirusi vyra galvot, kad as ji isduodu, pradejau savo draugo nekest, bijau,kad as iseisiu is proto, labai susimaisiau gyvenimo labirintuose.
|
|
|
|
