| |
Prieš savaitę palaidojau anūką 18 metų. Mano gyvenime dar nieko baisesnio nėra buvę. Negaliu tuo patikėti. Tai pats mylimiausias žmogus, kurį aš turėjau.
Įdėjimo data: 2013-02-02 |
Rašyti komentarą
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2013-02-02
Žodis užjaučiu toks šaltas ir tuščias, kad netekus savo paties dalelės, jis visai netinka. Po tokios netekties, po tokio košmaro niekas negali paguosti.Tik atsidariusi šią svetainę, uždegti savo sūneliui žvakutes, pamatai kiek jaunų žmonių nebeturėjo galimybės gyventi. Kodėl jauni,energingi,stiprūs vaikai mus paliko? Už trijų dienų bus metai kai aš netekau savo sūnelio, taip pat 18 metų ir aš nežinau kaip jus paguosti. Kiekvieną dieną gyveni su beprotišku skausmu ir prisiminimais. Būna dienų kai norisi kaukti visam pasauliui, kad to nebeištversi.
mama 2013-02-05
as taip pat esu begaliniam skausme. Praradau savo 17-ete dukryte. Mano gyvenimas baigesi ta pacia diena...Likusi gyvenimo dalis-paprasciausias egzistavimas. Jokio dziaugsmo, optimizmo...tokia beprasmybe. Skausmas-visiskai sunaikines mano siela.
|
|
|
|
