 | | Pūkė
2003.05-2012.09.13
JI - kažkada buvo mažas pūkuotas, švelnus, mielas kačiukas. Jautri, nedrąsi, aplinką ir gyvenimą pažinti pratinosi atsargiai. Kartais ir neatsargiai - Šilainiuose iš trečio aukšto į pirmo aukšto kaimynių gėlynus... Nors gyvenimas daugiabutyje tekėjo ramiai.
Bet štai iššūkis - mes Giraitėje - o čia rūpesčių ir darbo buvo daug daugiau - visus kambarius apeiti, visur apuostyti, ant betono pasivolioti.
O čia jau ir pavasaris. - Į lauką? Nieku gyvu, ar jūs išprotėjote? Nagai nukarpyti, laipiojimas po medžius - nežinomas dalykas... . O bet tačiau... tie paukščiukai taip viliojančiai ant žemės čirška...
Po truputį, per sukauptą drąsą, per daugybę laimingai, ar beveik laimingai, pasibaigusių pavojingų nuotykių - mūsų ir aplinkiniai sklypai prijungti prie Pūkės namų teritorijos.
Tada pirmieji laimikiai - didelis žalias žiogas, gyva varlė parnešta ir paleista už televizoriaus, pirmoji pelė! -Kodėl negalima nešti į kambarį? Kur aš ją dėsiu? Tai gi jums parnešiau?
Vasaros naktys lauke - kai šeimininkai nerimaudami vaikšto aplinkui, o JI užsiėmusi neranda laiko grįžti... o ryte... ryte ant palangės prisispaudusi prie stiklo drebanti laukia nekantriai...
Gimus Aistei - budėjimai prie lovos, gi reikia paguosti ir pasirūpinti, jei verkia - pralinksminti. Dvi mamos geriau nei viena...
Žiemą budėjimai garaže - kad pelės per daug neįsijaustų. Išeiti iš garažo - ne problema, o kad durys pačios neužsidaro? Aš nekalta :)
Kiek daug visko buvo per tuos devynerius metus... Tu stovi, JI praeidama, lyg netyčia, šonu ir uodega prabraukia švelniai per koją. Arba, susirango ant kelių ir burzgia kaip šaldytuvas, toks geras šilumą ir jaukumą skleidžiantis burzgeklis. Arba naktinis kojų šildytuvas :)
Kas atsimenate JĄ - mintyse palinkėkite rasti kačių rojų. O man JOS trūks dar ilgai. JAI esant žinojau, kad kiekvienas namų kampelis apžiūrėtas ir patikrintas - jei Pūkė rami - reiškia namie viskas gerai. JI buvo mūsų geroji mažoji namų dvasia.
Ačiū tau Pūke, ir atleisk.
Įdėjimo data: 2012-09-15 |
Uždegta žvakučių:
1330