El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Mielas broli, Gyvenimas keičiasi. Laikas bėga, nestovi. Tavęs nėra jau 13 siaubingų mėnesių. O atrodo dar vakar šventėm mano išleistuves. Atrodo dar vakar dovanojai man saulėgrąžas sveikindamas mane su mokyklos baigimu.. Jaučiuosi taip, lyg dar vakar žadinai mane ir sakei „sese, einam pasitikti tavo saulės“, o aš užsimiegojus ir pikta sakiau, kad ne – pasitiksim saulę kartu rytoj. Bet laikas bėga. Nestovi. Rytdienos saulės mes taip ir nepasitikom. Tą saulę pasitikau viena. Gulėdama ligoninės palatoj ir bandydama suvokt kodėl tu neateini manęs aplankyt. Ir suvokiau. Saulę tu pasitikai taip pat vienas, tik iš arčiau. Tikiuosi vaizdas iš ten geresnis. Ir šildo ten ji – labiau. O laikas vis bėga. Eina dienos, savaitės, mėnesiai, o mes visi vis laukiam tavęs grįžtančio. Vis laukiam tavo skambučio. Ir vis, sužinoję kažką naujo – bandome tau prisiskambinti. Ir kiekvieną kartą išgirdusi žodžius „prašome patikrinti numerį – jį tikrinu“. Ir bandau vėl ir vėl ir vėl... tik aš žinau, kad numerį surenku gerą – tačiau yra viena bėda. Danguje telefonų, matyt, nėra. Kiekvieną kartą, suėję į krūvą, keliam už tave tostą. „Už brolį, pusbrolį, sūnų, anūką, draugą, už žmogų, kuris mylėjo gyvenimą.“ Ir vis laukiam tavo atsakymo, kad tu ne tik mylėjai, bet ir myli. Norėčiau grįžti į vaikystę. Kai buvome maži, mėgdavome dainelę apie meškučius. Ar prisimeni, broli, kaip mama, mums einant pas senelius, dainuodavo lopšinę? Ar prisimeni, kaip mama tikėjo stebuklais? Manau vis dar tiki, ir vis dar laukia kada įvyks stebuklas, ir tu ateisi, su ta pačia šypsena, tuo pačiu žingsniu, į tuos pačius namus... Bet laikas bėga. Nesustoja. Ir eina tik pirmyn. O gaila. Dabar visai norėčiau gyventi atgal... ir šiuos beveik 20 mano gyvenimo metų praleisti kartu su tavimi, sese ir tėvais. Su pykčiais ir nesutarimais, su sveikinimais ir palaikymais, su noru, kad kitiems būtų geriau. Bet, broli, per tuos tryliką mėnesių aš taip ir nesugebėjau išmokti gyventi be tavęs. Niekas nesugebėjo. Norėčiau žinoti, kaip tau sekasi ten. Kad ir kur bebūtum. Norėčiau sužinoti, kaip sekasi gyventi mūsų širdyse, atsiminimuose. Norėčiau, kad grįžtum namo ir pamatytum, kad niekas nepasikeitė. Ten vis dar yra ir visada bus tavo vieta. Tavo lova, kurią atleisk, bet užimu grįžus namo tik tam, kad būčiau arčiau tavęs. Norėčiau bent jau atsisveikinti. Apkabinti ir paskutinį kartą pasakyti, kad tikrai tave myliu. Ir visada mylėjau. Ir amžinai mylėsiu, kad ir koks ilgas laiko tarpas tai bebūtų. Žinok, kad pasiilgom, mylim ir tikimės, kad tu ten laimingas. Visada tavo, visada kartu, Sesė.

Įdėjimo data: 2012-08-17


Rašyti komentarą



ingrida 2012-08-20
Didziausia uzuojauta Jums, Jusu artimiesiems, suprantu Jusu skausma, ilgesi, nes pati pries 8 menesius netekau brolio. Skaitydama Jusu laiska broliui negalejau sulaikyti asaru...didelis ilgesys, didele meile, pagarba broliui lydi ir mane, negaliu priprast prie minties, kad jo nera salia musu. Stiprybes Jums.

Ausra 2013-02-20
Prieš 14 menesių, ir aš netekau savo brolio. Vienintelio, kad ir koks jis bebuvo, bet mano vienintelis.Užuojauta jums, ašaros byra skaitant jusų žodžius, ašaros byra, netekus artimo žmogaus. Stiprybės!