| |
Šiandien praėjo pusė metų, kai atsisveikinom su savo mylimu (sužadėtiniu, būsimu tėveliu..)
Taip laikas lekia kur tai, pirmyn vis.. o man taip norėtųs atgal.. Maniau su laiku bus lengviau, bet kaip tai viskas atvirkščiai. Kuo toliau, tuo sunkiau.. Ilgesys nemąžta, tik stiprėja ir stiprėja. Liūdesys darosi vis aiškesnis, tikrovė nepakeliamesnė..
Kad tu sugrįžtum, mylimas.. Viską atiduočiau, paaukočiau ar padaryčiau..
Įdėjimo data: 2012-06-22 |
Rašyti komentarą
Krizių įveikimo centras 2012-06-22
Sveiki. Atrodo, kad šiandien Jums labai svarbi ir ypatingai liūdna diena – pusė metų po mylimojo mirties. Labai suprantama, kad šią dieną ypač stipriai ilgitės sau brangaus žmogaus. Šis stiprus liūdesys ir mylimojo ilgesys, – neišvengiama sielvarto dalis. Tam, kad susitaikytume su praradimu mūsų psichikai būtina išgyventi visą šį skausmą, liūdesį ir begalinį ilgesį. Žmonės liudija, kad išgyvenus šiuos jausmus, santykis su mirusiuoju tarsi „persikelia“ į vidinę realybę, atranda ten sau vietą, kartu su tuo ateina ir nusiraminimas. Tačiau, tai ilgas procesas. Jis gali būti labai skausmingas, ir dažnai gali atrodyti nepakeliamas. Jei tokiais momentais būna labai sunku būti vienai, ieškokite žmogaus su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo jausmais arba tiesiog tyliai pabūti; tokio žmogaus, kurio palaikymą jaučiate, su kuriuo Jums lengva būti, netgi tada, kai labai liūdna ar labai skauda. Tokio palaikymo Jums dabar labai reikia.
Rasa 2012-06-23
Žinau šitą kankinantį jausmą: ilgi vakarai, užmiegu laukdama, iš ryto atsibundu ir vėl laukiu, laukiu...Kartais paklausiu savęs nustebusi:"Nejaugi negrįš?" Užsimiršus žvilgteliu pro langą - kieme stovi mašina (nors pati ją ten pastačiau), atrodo grįžo, tuoj pravers duris. Širdis virto akmeniu, bet vis dar beprotiškai skauda. Žemė slysta iš po kojų, dar nežinau kaip iš naujo susikurti gyvenimą, kaip ir iš ko pragyventi, sveikata prastėja, darbo nerandu. Sunkiausia, kad niekas neateis ir nepadės. Nežinomybė, nerimas dėl ateities dar labiau pablogina savijautą. Mes viską galėtume padaryti, jei sugebėtume laiką atsukti atgal ir pakeisti lemtį, deja, to negalime. Kiekvieną dieną po mažą žingsnelį atsigausime ir iškęsime, nors nebus lengva, dar ne greitai.Tikiu, kad mums, jei likome šioje žemėje, lemta dar kažką svarbaus nuveikti, įgyvendinti planus, pabaigti pradėtus darbus. Stiprybės tau ir žinok, kad tą patį išgyvena daugelis, netekę savo mylimųjų.
Gedinti... 2012-06-23
Toks žmogus, su kuriuo būtu gera būti tokiu metu, kai daugiausia liūdna ir skauda yra prabanga.. nėra tokio žmogaus, nė vienas aplinkinis nenori matyti tavo liūdesio, nes visiem per sunku. Taigi išeina, kad nėra tokio žmogaus.. ir išgyenti reikia pačiai.. Šiandien visą dieną verkiau, negalėjau savęs sustabdyti niekaip, kol turbūt iš nuovargio užmigau. Prabudus galva plyšta, o reikia mokytis (egzaminų sesija laikyti), nėštumas nuovargio nesumažina ir daugiau jėgų nesuteikia.. beliko man tik melstis manau, kad iškęsčiau šitą laikotarpį žiaurų, kuris nežinia kiek tęsis.. Nes ir ateitis miglota, neiaiški. Kaip mudu su vaiku išgyvensim. Lietuvoje tokios kaip aš pasmerktos pražūčiai, nes neturint turtingos šeimos, t.y. nieko neturint, kaip kad aš šiuo metu (dar esu studentė), išgyventi pasidaro neįmanoma už tuos kelis šimtus socialinės pašalpos.. Nei mokslų pabaigti, nieko.. tiesiog tiesiai į sąvartyną gali keliauti.
Aš galiu tik tikėtis, kad susitvarkysim ir ištversim, kol aš mokslus pabaigsiu ir kad seneliai padės, kurie ir patys sunkiai verčias.. tikėtis ir melstis...
Vaida 2012-11-18
Nebezinau kaip issakyti savo skausma... Beprotiska ilgesi... Beprotiska meile... Kalbuosi su juo, gyvenu atsiminimais... Tai buvo beprotiskai grazus, dieviskas meiles romanas koki kada galejau skaityti... O skaiciau musu gyvenima. Deja per trumpa... Tik zinau, kad man dar ne laikas, kad turiu dalele jo, ja reik uzauginti, ismokyti myleti taip kaip mokejo tik jis vienas... Tikiu, kad jis lauks manes ir kai man jau metas bus as vel busiu beprotiskai laiminga... Kartu su juo... Labiau nei vakar, maziau nei rytoj... Ligi pat mirties ir dar daugiau... Myliu tave mazuti ir mylesiu amzinai...
|
|
|
|
