Išgyvenimai

Didžiulis skausmas netekus kalytės 13 metukų, vedžiau pas gydytojus, dėjau visas pastangas ir vis tiek ji išėjo, kaip susitaikyti, kaip nekaltinti savęs, kad gal ne viską teisingai padariau? Sielvartas begalinis ir vis matau jos paskutinių minučių paklaikusias akis, kai ji duso ir mirė mano akyse. Akys taip troško gyventi.....Kaip ištverti šitą skausmą....

Ir kada palengvės? Ašaros baigėsi nuo tiek veikimo....bet liko skausmas begalinis ir ilgesys...Kaip sunku man be Tavęs mažute...

Jau metai praėjo, o širdį taip suspaudžia ir taip norisi paliesti tą nosytę, ausytes.Rodos ir jaučiu kai prie savo mylimo šuniuko prisiglaudžiu.Kaip jo pasiilgau, nors žinau, kad jo nėra, bet vistiek namuose grįžusi ieškau jo. Ir taip liūdna niekam nenupasakosi to skausmo.

Rasa, Ačiū, kad parašei. Suprantu tave, nes man tas pats. Dar tik šešta diena be jos, mano širdis sudaužyta. Ašarų nebeliko, o skausmas ir ilgesys begalinis. Namai tušti, po darbo net namo nebenoriu eiti, o visada bėgte begdavau, pas ją skubedavau....

Šiandien mėnuo. Tik dabar grįžus namo po darbo neverkiu jau ..bet visos dienos ir naktys pilnos ilgesio ....skauda ...labai skauda širdį be Tavęs, tavo šilto žvilgsnio ..prisiglaudimo ....Sunku gyventi be Tavęs. Ilsėkis mažute mano. Atleisk man, kad negalėjau Tavęs išgelbėti net su visa komanda veterinarų ....Visi daktarai, vaistai ir mano maldos buvo bejėgiai prieš Mirtį....Myliu.

Šiąnakt bus du mėnesiai, kai tavęs nebėra. Širdyje tik ilgesys ir liūdesys. Be proto pasiilgau....tavo akių...tavo manęs pasitikimo...laukimo... mūsų vaikštynių...vakarojimų kartu... Žinau, kad nors Tavęs nebėra, bet mūsų Meilė YRA. Tik tai mane ir palaiko. Myliu ir mylėsiu.

Jau trys mėnesiai ir visai ne lengviau. Kasdien ilgiuosi tavęs ir gyvenimas tapo toks tuščias.Neina susitaikyti kad tavęs nebėra, ašaros rieda ir dabar....laikas negydo.

Amandla, tikrai yra labai sunku susitaikyti su tokia netektim. Aš ir skaičiavau iš pradžių dienas, po to savaites, mėnesius. Ir jau antri metai, kai nebėra mano mylimo šuniuko.. Rodos pasimiršta , bet kai užeina mintys apie jį, tai taip širdį spaudžia, ašaros rieda. Laikykis nors ir labai sunku. Labai tave suprantu.

Ačiū Rasa.Tiesiog tik netekus supranti kokia didelė ir besalyginė yra gyvūno meilė. Tikrai joks žmogus nemyli manęs tiek, kiek tas 4 kg šuniukas būtų už mane savo gyvybę atidavęs ...ji tiek mane saugojo ir rūpinosi kad man būtų gerai, labai pati pergyvendavo jei sirgdavo, nes tada matydavo, kad aš labai pergyvenu dėl jos...tai va tokia meilė ir ilgesys mane tiesiog žudo.

Jau keturi mėnesiai kai Tavęs nebėra. Susitaikyti neišeina, nes Tu buvai mano best friend forever. Su tavimi niekada nesijaučiau viena, o dabar esu.

Jau penki mėnesiai kai nebėra Tavęs ir ašaros vis tiek byra.Sunku, sapnuoju Tave, kad ieškau Tavęs visur.Tas paskutinis momentas, tavo paskutinis iškvėpimas stovi akyse ir laikas negydo.