Mylimi gyvūnai

02.15 Šiandien 4:30 išėjo mano katė į dangų ant mano rankų. Sirgo širdies nepakankamumu jau 7men, kiekviena dieną vaistai. Vakar vakare pradėjo sunkiau kvepuoti, bet tai buvo gan įprastas dalykas, nusprendžiau palaukti ryto, kad jei kas vešti pas vet. 4 ryto pradėjo šlapintis ant lovos ir po to iškart atsigulė ir visai be jėgų ir kniaukė iš skausmo. Atrodė lyg kūno nebevaldė, kol apsirengėm staigiai vešti į vet , nuejo į kitą kambarį, ir atsigulė į kampą be fazių. Paiemiau ją, suviniojau į adialą ir išskubėjom į vet, pirmas 10 min ji sunkiai kvėpavo, kaip šuo buvo pilnai burną pravėrus ir visom jėgom bandė nuo manęs pabegti, bet aš ją laikiau. Likus 2min iki vet, ji pradėjo gaudyt orą ir kai tik privažiavom, ji užgeso norėdama įkvėpti. Per ašaras nebemačiau jos, pamaniau gal nualpo, staigiai bėgom į kabinetą, ją padėjom ir vet iškart pasakė, viskas širdis nebeplaka. Aš galvojau, kad tuo metu išprotėsiu, ji taip staigiai užgeso.. ???? vet mano, kad trombas, infarktas…. Dėl to mažyte ir kniauke, jai skaudėjo, o deguonies negavo, dėl trombo. Baigiu išprotėti, negaliu jau 9 val nustot verkti, namie net negaliu žiūrėti į lovą ir indelius, ji visada miegodavo su manim, kiekvieną dieną laukdavo iš darbo, tokios geros katės nesu mačiusi ir supratingos.. labai save griaužiu, kad šiom dienom vien dirbau, ir neturėjau laiko jai… namie visiška tuštuma, as jos jau dabar baisiausiai pasiilgau, ir negaliu suvokti, kad ji nebe namie, o ji taip dabar norėtų būti su manim. Taip tuščia, namo grįšti negaliu ir sielvarto, negaliu buti, jos nera, kai dar vakar su manim miegojo meilė mano.. niekad negalėjau patikėti, kad be jokių požymių ji pasitrauks iš gyvenimo, ji buvo pati svarbiausia ir mylimiausia.. Gal būt buvo kažkam panašių situacijų, kažkiek padėtų išgyventi šį košmarą… kaip susitaikyti…