Išgyvenimai

Jau praejo 5 savaites kai teko uzmigdyti savo mylima suniuka. Negaliu patiketi,kad niekada jo nebebus.Taip as jo pasiilgau. Sirgo jis labai sunkia sirdies liga. Daug vaistuku turejo vartoti.. Keturiolika metu jis gyveno su mumis. Taip sunku be jo. Vis dar atrodo,kad kazka praziopsojau,nors visur veziojau gydyti. Ilgiuosiu jo labai.

Pilnai tave suprantame. Jau praėjo virš 7 mėnesių kaip netekome savo šunelio. Ašara vis išrieda apie ją galvojant ir taip gaila, kad ji turėjo mus palikti.

Turėjau dvi šunytes. Abi radau gatvėje. Ara mirė prieš puspenktų metų, o Maksytė - prieš porą dienų. Nėra reikalo aprašinėti savo savijautą - nėra tam žodžių. Jai irgi buvo širdies liga - nepakankamumas, kurį pablogino gretutiniai negalavimai ir širdis neatlaikė. Užmigdėm. Užtat ji nebesikankina. Netekties skausme esu su Jumis.

Aš šiandien palaidojau savo mažytę sirgo širdies nepakankamumu, buvo jai 13 m., dabar buvo pablogėjimas ir ėjom pas kelis specialistus, vieni vienaip gydė, kiti kitaip, bandėm viską, vienas iš vaistų labai netiko ko pasekoje badavo dvi dienas ir labai nusilpo....bandžiau stiprinti, bet man nepavyko...jaučiuosi kalta....vėl kitus vaistus kurie sakė dar yra stipresni bandėm, jie vėl netiko, bet buvo būtina varyti skysčius dėl širdies, gydytoja sakė, kad pirma pabandom po to kraują žiūrėsim, dabar galvoju gal reikėjo jau prieš pabandymą žiūrėti, gal nereikėjo tų vaistų duoti, kaltinu save , verkiu be sustojimo, mano širdis sudužo....