Išgyvenimai

Prieš savaitę palaidojau staiga mirusį tėtį. Prieš porą valandų kalbėjom ir už kelių valandų mirė. Jam buvo 62 metai. Mamai šiemet 60. Jos silpna širdis (cholesterolis, spaudimas ir kt.). Ji be proto išgyvena. Nes pasiliko kaime vienkiemyje su keliom karvutėm. Jie nuo ryto iki vakaro visada būdavo kartu, gyveno iš ūkio. Tėtis turėjo neįgalumą dėl depresijos. Bijau kad ir mamai staiga sustos širdis. Kaip reikia toliau gyventi baigiu išprotėti dėl tėčio ir bijau dėl mamos. Bijau ją palikti vieną. Galvoju ar verta man dar gyventi, nes dar mamos mirties tikrai nepernešiu. Aš negalėsiu pamatyti savo mamos karste. Vaikų neturiu dar neturiu 30 m pati.

Labai jaučiu Jūsų skausmą. Prieš 6 dienas netekau savo mylimo tėčio, jam buvo 59 m., mamai taip pat, man pačiai 31 m. Mama liko viena. Lygiai kaip ir Jūs, labai pergyvenu dėl mamos. Bet Jūs abi dabar vienas kitai labai reikalingos, laikykitės tvirtai kartu, nei vienas tėtis nenorėtų, kad jo mylimos moterys kentėtų ir labiausiai už viską norėtų, kad Jūs šiuo metu išgyventumėte tai kartu. Labai Jus suprantu ir esu mintimis su visais vaikais, kurie neteko tėčio. Laikykitės.