Mylimi gyvūnai

Prieš pora dienų palaidojom savo Belutę, be proto skaudu ir negaliu nustoti verkti. Tai buvo tiesiog man ne tik šuo, tai buvo mano draugė, atrodė, kad ji visuomet mane supranta iš pusės žodžio. Visuomet labai bijojau jos netekti, dėl kiekvieno nieko veždavom pas veterinarą. Prieš du metus pieno liaukoje užčiuopėm mažyčius darinukus, tuomet pašalino tą pieno liauką,operaciją atlaikėm gerai, tačiau po dviejų metų kitoje pusėje užčiuopiau darinį jau kokiu 2 cm, iškart kreipėmės į veterinarą ir...negaliu sau atleisti, kad juo patikėjau, jis pasakė, kad čia nieko baisaus, kad bet kada išoperuosim, kad reikia pastebėti. Negaliu sau atleisti,kad nenuvežiau pas kitą veterinarą, kad neišklausiau kitos nuomonės. Po kelių savaičių tai sukėlė uždegimą, antibiotikai nepadėjo, kreipėmės į kitą veterinarą, jie tikrai darė viską ką galėjo, bet vėžinės lastelės greit išplito iš pilvo į koją ir nebegalėjo operuoti. Kaip buvo skaudu matyti kaip keičiasi jos savijauta ir elgesys...Mano mergytė, aš be galo nenorėjau,kad ji kankintųsi. Tą dieną kai priėmėm sprendimą ją paleisti, ji vos bepaėjo, paskutines jos valandas aš tiesiog gulėjau šalia, ji išėjo taip ramiai, nuglostyta ir numyluota tarp visų šeimos narių, ji net nesuprato. Kaip man jos trūksta. Ji padovanojo man beveik 11 metų tokios meilės ir ištikimybės, kaip tik šuniukai moka. Belute,tu visuomet liksi mūsų prisiminimuose.