Išgyvenimai

labai labai pasiilgau savo a.mamytes, kurios netekau 2020.11.04,ji mire man ant ranku....sirgo sunkiai 4 stadijos galvos smegenu vezys ji isoperavo, bet deja atsinaujino vel, slaugiau ja paskutinius menesius ir galiu pasakyt niekam to nelinkeciau nera baisiau kai mirsta artimiausias brangiausias zmogus o tu jam padet negali, nors ir labai stengiesi mirtis pasiglemzia....

mūsų istorijos panašios, tik aš esu mama, o nuo smegenų vėžio prieš 9 mėnesius mirė mano 28 metų dukra. Jai irgi buvo atliktos operacijos, radijo, chemoterapija, niekas nepadėjo. Auglys tiesiog sprogo jos galvoje. Mes su mano vyru prižiūrėjom ją iki paskutinės dienos. Ji gulėjo lovoje nesikeldama tik savaitė, kartais nusikalbėdavo, sakė, kad pas ją ateina maži gražus žmogeliukai ir kviečiai eiti kartu, sakė man "mam aš tuoj atsikelsiu ir mes kartu eisim į lauką", jai tiesiog baigėsi jėgos ir ji tyliai paliko mus.