| |
Prieš 3 savaites netikėtai mirė mano mama, užpringo. Šitas skausmas niekada nepraeis, tik gilės jis ir gilės, aš jį jausiu rečiau. Mano paskutiniai žodžiai mamytei buvo tragiški, labai skauda dėl to. Visada bijojau, kad nespėsiu su ja atsisveikinti ir pasakyti jai, kokį ji didelį indėlį yra įdėjus į mano asmenybę. Mes puikiai sutarėm, aš galėjau prie jos būti visiškai savimi, ji niekada manęs nevaržė. Bet tą dieną, dėl tam tikrų priežasčių, kilo tarp mūsų konfliktas ir pasakiau žodžius, kurių nenorėjau pasakyti. Labai sunku, kai suprantu, kad nebus mamos mano baigime, kad ji nematys manęs ant scenos ir neverks, kad jos sūnus jau išeina į suaugusio žmogaus gyvenimą. Kitą vertus, gal ir matys ji, labai tikiuosi, kad matys, noriu tikėti tuo. Per 1 dieną, man teko suaugti, iš vaiko tapti suaugiusiu žmogumi, kuris praneš artimiesiems, kad mirė mama. Bijau, kad dabar savo skausmą paslėpiau kažkur giliai savyje ir kad paskui jis sugrįš su kaupu.
Įdėjimo data: 2022-01-30 |
Rašyti komentarą
Dalia 2022-04-20
Skausmas, netekus mamos, yra siaubingai didelis. Bet pagalvok, ar ji norėtų, kad tu save kaltintum, slėptum skausmą giliai ir kentėtum? Ji tave mylėjo, ir tikrai nenorėtų, kad kentėtum. Tikiu, kad mūsų mamos yra visada šalia, stebi mus ir saugo, kiek tik gali! Savo mamą kovo 21 d. radau mirusią, o iš vakaro buvau ją pabarus, nes nebandė atsistoti, kad nuvesčiau į vonią nupraust... O ji iš tikro jau nelabai ir galėjo atsistoti. Po to gražiai atsisveikinau, pasakiau, kad ateisiu rytoj, širdį skaudėjo, kad buvau grubi. O rytoj jos jau nebuvo... Savo skausmą ir liūdesį reikia išverkti! Pataikyt, kad namie būtum vienas. O dar geriau - išeit į miška ir užvertus galvą rėkt, verkt, paprašyt mamos atleidimo, padėkot, kad užaugino. Labai palengvėja! Išsakyt viską, ko nespėjai. Pasikalbėt su ja prie kapo. Mirusieji mus girdi, jaučia mūsų jausmus. Nebijok verkti, juk tu gedi, verkti yra normalu. Jei turi su kuo pasikalbėt, pakalbėk, išsakyk, kaip jautiesi... Yra ir psichologų nemokamų jaunimui. Mamos atminimui gerai mokykis, būk doras žmogus, ir jos siela džiaugsis! Stiprybės tau, mielas jaunas žmogau!
|
|
|
|
