Artimieji

Kiekvieną rytą aš pabudęs prisiminsiu tavo veidą, Kiekvienas žingsnis į šaltus namus primins man tavo kvapą. Atsigulus man į lovą aš jausiu tavo šilumą, Kuri man primins apie tave, kai buvo tada smagu ir gera. Ateisi Tu pas mane ir kaip tą tragišką naktį pabučiuosi man į žandą ir užmigdysi savo vaikelį, kad jam būtų ramu ir gera. Šaukia mano širdis ,,mama” Prašau, mamyte, būk šalia manęs, leisk pajausti tave dar bent kartą.