Išgyvenimai

Laba diena, sestadieni mire mano mylimiausias vyras. Buvo 52 metu, sveikas zmogus. Krito staigiai ant žemės- širdies infarktas. Bande draugai gaivinti, be deja....... Mano širdis išdraskyta. Buvo nuostabiausias vyras, tevas, draugas. As praradau dalele saves, neisivaizduoju kaip gyventi toliau.....

Negrąžinsime atgal mylimų ir artimų. Šiemet netekau mamos, vasario mėn. Vis dar verkiu kasdien, nors žinau, nebepamatysiu, nebent kai pati būsiu tenai... Mūsų mylimieji gyvi, kol yra mūsų širdyse. Banalu, bet... Ir prieš mirtį mamytė matė kažką, sako... Šviesa va ten... Mamą savo kvietė... Tikiu, kad ten kažkas yra ir mirtimi viskas nesibaigia. Mes dar susitiksim. Laikykis, brangioji.

Labai liūdna kai išeina mums brangūs žmonės, žodžiais tai net neaprašysi. Aštuntas mėnuo eina kaip turime gyventi be tėčio, vyro. Jam buvo 55 m. Kaip praėjo I ketvirtis šių metų aš net nežinau, tiesiog nepamenu jų. Ėjau į darbą kaip robotas, kad žmogus gali turėti ašarų net nenumaniau ir, kad žmogus yra tokia stipri būtybė... Šiuo momentu Jums net patarti negali kaip gyventi toliau, nes nėra patarimų. Turite išgedėti, turite pati pajusti ko Jums reikia, kieno pagalbos prašyti, su kuo norite kalbėtis, ar ne... privalote susidėlioti mintis, kažkaip, bet privalote. Siūlau prisijungti prie fb grupės Gedime kartu. Nebūtinai turite išsilieti, kartais užtenka pasiskaityti, pasisemti minčių.