El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Šiandiena yra lygiai du mėnesiai kai mirė mano mylimas vyras, jam buvo tik 45 m. Rytas prasideda su ašaromis-man skauda ir liūdna.19 metų santuokoje pragyventa, o viskas sudužo per vieną sekundę, skauda be galo. Liko planai, svajonės neįgyvendintos. Prisimenu pirmas dienas kad ir aš pagalvojau kad noriu mirti, namo eit net nesinorėdavo. Pirmas mėnuo po jo mirties net neprisimenu kaip jis prabėgo. Keliuosi dėl dukrų, dėl jų turiu būti stipri. Mirė dalelė ir manęs, atrodo gyvenimas sustojo, darai kad daryt. Bėgi nuo minčių, jas blokuoji, bet vistiek tu grįžti į realybę, kad jo nebėra ir nebebus. Tau spaudžia širdį iš skausmo, ašaros tavo kiekvienos dienos palydovas. Gerai kad turiu palaikančių žmonių aplink, ypač ačiū broliui, kuris yra tikriausiai man siųstas angelas sargas, kad nepalūžčiau. Skaitau straipsnius (taip užėjau ir šį forumą), netekties tema, taip bandau save raminti ar net apgauti, kad ne tik man skauda. Daug patarimų iš šono, kad praeis, reikia laiko, būk stipri arba tu stipri, ne tu pirma ir paskutinė ir t.t. Pats tu tai suvoki, bet išgedėt ir išgyvent tu tą skausmą turi kaip bebūtų sunku,ne tik dėl savęs bet ir dėl artimųjų kurie deda pastangas kad tu atsistotum ant kojų. O skauda tai žiauriai

Įdėjimo data: 2020-09-02


Rašyti komentarą



Birute 2020-09-03
Uzuojauta, suprantu nes pati ta isgyvenu, taip pat padeda brolis, sunus jaunesnis, o vyresnis griestas ner ir viskas, maniskis mire 57 m. irgi virto gyvenimas per valanda, jusu dar suprantu vaikai kartu gyvena, o mano jau atskirai, pareinu is darbo ir kartais taip suspaudzia kad norisi iseit pas ji, vienuoliktas menesis kaip viena bet nelengva, kaip sakot dalele musu mire su jais, bent as visai kitaip pradejau ziuret i gyvenima. Labai sunku per sventes .. Laikykites.

Violeta 2020-09-16
Ačiū už palaikymą. Užuojauta, stiprybės ir jums. Sunku labai. Laikas eina bet man negerėja kartais pagaunu save mąstančią, kad aš  pasiduodu, man per sunku,bet vėl susiimi ir vėl kenti. Aš labai jo ilgiuosi. Taip vaikai su manim, negrįžti į tuščius namus po darbo, nors ir juose dabar nemiela būt. Mažoji pradėjo eit į antrą klasę,o didžioji dvyliktą.Vyriausiai išskleidus sparnus liks dar mažoji. Laikykimės.