| |
Niekas net nenuspėjome, kad tą rytą, darbe, sustos širdelė. Turėjome bendrą verslą. Juk buvo sveikas, judrus, darbštus žmogus.Tai buvo kovo mėnuo 2020 m. Lyg būtų to negana, tada prasidėjo Covidas. Tada verslą priverstinai uždarė 3-ims mėnesiams. Tada atėjo Pensija (63 m). Tada priėmiau sprendimą išsikelti iš namo į butą. Dabar suku galvą kaip susitvarkyti su esama situacija, mokausi gyventi iš naujo. Verslą noriu nutraukti, dar dirbu iš inercijos, bet niekas nemiela. Džiaugiuosi tik tuo, kad prisiverčiu anksti atsikelti į darbą, kadangi yra žodelis REIKIA. Bet visi darbai dirbasi tik priverstinai. Kuom užimti smegenis? Kokią veiklą susigalvoti. Gerai, kad dar gyvenu prie jūros. Baimė laukiant rudens, tamsių vakarų ir kaukiančių vėjų. 35 metai kartu nugyventi, o dabar jaučiu nepilnavertiškumo kompleksą. Kaip paukštis be vieno sparno.Buvo laikas kai skubėjau namo, kad kartu pavakarieniauti. Kartais to ir nesinorėjo. O dabar kaip norėčiau, kad lauktų ir matytų kaip ruošiu vakarienę dviems. Dieve, suteik man stiprybės.
Linkiu ir Jums visiems dvasinės STIPRYBĖS netekus artimųjų.
Įdėjimo data: 2020-07-22 |
Rašyti komentarą
dalia 2020-07-21
stiprybės Jums, ir aš lygiai taip pat pasielgiau kaip ir JŪS ir jaučiuosi taip pat.
Atrodo kad apie mane parašėte.Būsiu Palangoje nuo rugpj.5 iki 8 d.sanatorijoje,
jeigu norėsite galime susitikti pabendrauti jeigu Jums to reikia. Metai panašūs.
Birute 2020-07-21
UZUOJAUTA, as jau desimtas men. kai viena gryztu i tuscius namus, pragyvenom 36,5 metu, buvo visko, bet buvo artimas zmogus irgi sustojo sirdis nakty skausmas nepakeliamas, as dar jaunesne uz jus man tik 57 m. kartais taip suspaudzia sirdy ir kaip jus sakot darau tik kad reikia, laikykites.
Algimantė 2020-07-25
Sakoma, kad laimingi žmonės visi panašūs, o nelaimingi kiekvienas savaip, bet...
Mano vyras irgi mirė staigiai, sustojus širdžiai, verslą teko parduoti, iš namo pereiti į butą, ir amžius mūsų panašus, tik Jūsų
kančia 4 mėnesiai, o mano beveik 4 metai. Neguosiu Jūsų, nesakysiu, kad skausmas sumažės. Gedėkite, verkite, barkite likimą, pykite ant Dievo, tik neužsidarykite, neatstumkite vaikų, artimųjų, draugų. Ir po truputį, po truputį, labai negreit...netektis taps ne tokia aštri.Taip,kaip buvo jau nebus, bet bus kitaip ir nebūtinai blogai. Stiprybės Jums, tikėjimo, kad gal būt, kažkokiame lygmenyje dar susitiksite. Mūsų mylimieji nenorėtų, kad mes palūžtume...
Dalia 2020-07-27
Ačiū Jums Algimante, tenka susitaikyti, bet žiauriai sunku.
|
|
|
|
