El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Jau trys mėn. esu viena. Netikėtai mirė (infarktas)vyras. Palūžau, gyvenimas išslydo iš po kojų. Nieko nebenoriu. Nesusitvarkau su savimi visiškai. Vienatvė žiauriai slegia. Bandau rasti rasti tokio likimo žmonių, kurie sugebėjo susitvarkyti su tokia netektimi.

Įdėjimo data: 2020-07-19


Rašyti komentarą



Atsiliepusio vardas nenurodytas 2020-07-20
Sveiki aš jau keturi metai kaip našlė sunki ta vienatvė. Man ir dabar sunku susitaikyti su mintimi, kad jo jau niekada nebebus. Kiekvieno žmogaus vis kitoks likimas vadinasi jūsų vyro kelias šiame gyvenime jau baigėsi, o jus turite gyventi ir vertinti savo gyvenimą. Visi mes gimstame po viena ir išeiname po viena ir nieko čia nepakeisi. Mylėkite save ir džiaukitės kiekviena nauja diena, pagalvokite juk jūsų vyras norėtų matyti jus linksmą ir laimingą nesakau, kad tai lengva reikia mokytis gyventi iš naujo rasti savo kelią. Tikrai jūsų gyvenime liko žmonių kuriems jūs reikalinga. Laikykitės, lengva dar ilgai nebus sunki ta vienatvė. Rima

Algis 2020-07-20
Nelinkėsiu stiprybės ar kažko panašaus, manau kad to jau palinkėjo daugelis artimų žmonių. Man pačiam jau septintas mėnuo linki stiprybės dėl žmonos netekties, Tik niekas nepasako iš kur jos pasisemti, kur tas šaltinis taip niekas ir nežino. Kartais atrodo kad geriau patylėtų. Nežinau ką Jums patarti, galiu tik pasakyti kaip aš bandau tai išgyventi. Nežinau kaip Jums, bet man tai kol kas diena prasideda ir baigiasi ašarom. Sako kad gerai, emocijos nesikaupia. Bandau kai kuriuos kartu pradėtus darbelius kad ir kaip būtų sunku, užbaigti. Palengvėja tam kartui, gal pamažu ir apramins širdies skausmą. Sako laikas gydo " nė velnio jis negydo" bent jau kol kas. Viena tik galiu pasakyti, kad aš nepuoliau malšinti skausmo liaudiškais būdais, nes tai nieko gero neduoda, po to dar sunkiau būna (patikrinta ant savęs).Tai tiek tegaliu pasakyti, mažai paguodos aš čia Jums suteikiau. Tai labai individualu, kiekvienam savaip.Tai tiek.

Dalia 2020-07-21
Taip gerb. Algimantai, nežinai kur dalinama ta stiprybė, bet kai Tau jau 60+ tai labai sunku likti vienam. Reikia pabendrauti su tokio likimo žmonėmis, kurie tik gali tave suprasti. Sėkmės Jums.

Birute 2020-07-21
Sunku, man tik 57 ir viena nakty likau viena sunku, desimtas men kaip as paluzus ir minciu buna ivairiu, net vaikai ir sesuo seka ar as prisijungiu feisbuke jai ilgiau nepakeliu ragelio skambina vieni kitiem kas paskutinis ir kada kalbejo su manim, darbe irgi nesupranta, atkerta taip jau nebus, bet kaip istrint is atminties 36 bendro gyvenimo metus, ir kuo toliau tuo sunkiau, verkiu kasdien.

Danute 2020-07-24
Sunki ta vienatvė. Labai gerai suprantu ir užjaučiu. Panašu, kad tą posakį, kad laikas gydo sugalvojo tas, kas nepatyrė antrosios pusės netekties. Jau penkti metai, kaip viena, bet negaliu susitaikyti, kad jis nebegrįš. Daug skaičiau kaip susitaikyti ir gyventi toliau. Kažkam padeda malda ar knyga, kažkam fizinis darbas ar bendrai pradėtų veiklų tąsa. Taip, kad kiekvienas turim ieškoti, kas nors kiek apmalšintų skausmą ir palengvintų vienatvę. Žinau, kad tai labai sunku ir atrodo beviltiška. Bet reikia... Dėl savęs ir dėl kitų savo artimųjų. Stiprybės jums.

MS 2020-08-27
Užjaučiu. Kaip jums pavyko ištverti? Mano žaizda dar atvira - netekau vyro prieš savaitę...

Regina Bu 2020-08-31
Laikas tikrai negydo, o suprasti mus gali tik sutuoktinio netektį patyrę žmonės. Beveik 2,5 metų nenudžiovino ašarų nei ryte, nei vakare. Siūlau kalbėtis, rašytis, bendrauti tik ne čia, o gal feisbuke. Aš Regina Bu...bendrausiu su kiekvienu parašiusiu.

MS 2020-09-14
Regina Bu, kaip jus feisbuke surasti? Pabandziau, bet ten yra ne viena Regina Bu. Labai noreciau jums parasyti.