| |
I amzinai zaliuojancias pievas isejusiam keturkojui Draugui ....Mes gyvenom drauge 14 metu.Per ta laika uzaugo vaikai,buvo daug Kaledu, gimtadieniu, kelioniu automobiliu, vasaru kaime...ziemu pusnyje, maudyniu ezere....filmu prie televizoriaus...Visur buvai salia, seimos narys. Didelem supratingom akim ir placia sypsena (o kitiems atrodo kad sunys nesisypso) Mes gyvenom iprasta zmoniu gyvenima ir atrode kad savaime suprantama Tu gyvensi visada salia...Deja...Mes sedim visi neteke Taves ir verkiam. Kiekvienam buvai geriausias draugas. Guodejas. Kompanija. Linksmumo nesejas. Vakaro ramintojas. Rytinis zadintuvas. Pasivaiksciojimu iniciatorius. Saldumynu megejas. Paslapciu saugotojas. Mylesim ir saugosim si jausma savo sirdyse. Mus daug ismokei. Dekingi mielas ir nuostabus Marseli!!!Tave mylintys! Aciu uz nuostabu laika kartu!
Įdėjimo data: 2020-05-05 |
Rašyti komentarą
Lin 2020-05-05
Paskaičiau jūsų laiškutį ir akyse ašaros, aš balandžio 12, per velykas, atsisveikinau su savo draugu Rokiu, jis su mumis praleido 14 metų, 4 mėn. ir 12 dienų. Man teko priimti patį sunkiausia sprendimą ir jį užmigdyti, nes nebuvo įmanoma padėti, inkstų nepakankamumas, nors kovojom ilgai, bet pralaimėjom...Jau greit bus mėnesis kaip jo nebeturiu, o skauda taip pat, labai jo pasiilgau, savo saulytes, savo meiles.... Užuojauta jums, laikykitės, apkabinu...
Enrika 2020-08-09
šiandien sukanka metai, kai netekom savo mylimiausio augintinio katino Ralfo...iki 12 gimtadienio buvo likęs mėnuo... susirgo netikėtai kovo mėn. gydėm kiek galėjom, kol veterinarai davė vilčių...Tada priėmėm patį sunkiausią sprendimą - užmigdyti...Sunku susitaikyti, tik mintys, kad mūsų mylimukas, šeimos džiaugsmas ir pasididžiavimas dabar laimingas laksto po vaivorykštės slėnius, kiek palengvina dar neužgijusios žaizdos skausmą..Ieškojau galimybių, kur galėčiau pasidalinti savo skausmu, radau šią svetainę..Jau metai kaip vis sugrįžtu čia, uždegu žvakutę savo Ralfučiui...
Lin 2020-08-24
Mano Rokučio jau nėra virš 4 mėn, vis dar skaudu... Kartais būna visai nieko dienų, kažkiek pasimiršta... Bet būna ir tokių, kad ašaros bėga ir nesustoja, ypač sunku namie, viskas primena jį... Negalėjau pagalvoti, kad aš jo neteksiu, man atrodė, kad jis bus visada kartu... Labai greitai prabėgo 14 metų, jis paseno, o man jis buvo toks pat jaunas...
Uždegiau už jūsų Ralfuką žvakutę...Laikykimės
Simona 2020-10-17
Laikykitės, suprantu Jus. Su Nikute prabuvome 14 metų. Dar metai bus kai jos netekau sausio 1-ąją, vis prisimenu ją ir jos išėjimą. Būna dienų jau geriau, bet tik prisimenu iškart sunku. Nes ji buvo nunuodyta ir teko staigiai migdyti, kad sustabdyti kančias jos. Nieko žiauriau nesu patyrusi, kaip matyti savo mažute kančioje. Laikykimės. Gyvūnai mus mokina net išėję.
|
|
|
|
