| |
Nemaniau, kad teks rašyti čia, bet guliu 8 h, ryto ir rašau, nes pabudau, susapnavus, savo mirusįjį tėtį...apsipyliau ašarom, nes skauda, nes trūksta labai ilgiuosi.... kad ir dabar, sunku žodį sudėti. Esu paauglė, man gyvenimas dar ne tiek išbandymų duos, bet šis priverčia mane galvoti, kad nėra išvis dėl ko čia likt...Vertinkite.
Įdėjimo data: 2020-05-01 |
Rašyti komentarą
Aiste 2020-05-04
Sveika,
netekau tetuko balandzio 9 d. ryte... Staiga sustojo sirdis. Esu suaugusi, turiu savo vaiku....Skauda labai labai, truksta jo labai labai.... Visko tiek planuota nuveikti kartu. Toks geras tetis buvo..visur visur buvo, dalyvavo musu gyvenimuose. Nuostabus senelis buvo.... ir taip staiga jo nebeliko. Tik nuotraukos ir prisiminimai...balsas irasuose.... Dieve...gulejo ryte saltas, salta ranka...suvokiau, kad viskas - jis nebe cia...ir kuna tuoj isves....o juk dar buvo, dar buvo cia, dar kalbejo, planavo..... Nesuprantu...kaip sitaip!? Taip, visi mirsime, taip visi sioje zemeje sveciai esame...bet kodel taip skauda?! Kur jie iseina? Ar ten jiems gerai? o kaip mums be musu teveliu? Kitiems be vyru, mamu, ar net vaiku likusiems gyventi sita kanciu gyvenimu????? Taip noriu tiketi, kad praeis viskas, kad bus lengviau...bet kol kas taip skauda, taip gelia....
Aiste 2020-06-08
Mantai, kaip tave suprantu.... rytoj bus 2 menesiai, kai tevelio nera salia, nera niekur.... sapnuoju ir baisius sapnus ir grazius. Keleta dienu po mirties sapnavau, kad vaziuodama masina matau ji einanti gatve, apsirengusi iprastai...eina sau vienas, i mane net nepaziurejo, ir eina sau. O tas kelias, kuriuo ejo, realybeje i kapines veda (visada juo vaziuodavome lankyti kapu).... Taip noriu vel ir vel ir vel ji susapnuoti. Tiek daug jam nepasakiau. Nesakiau daznai, kad myliu, bet tikiuosi, kad tai zinojo, zinojo, koks man svarbus buvo, yra...as juo taip didziavausi, savo teveliu.... Tvarkome jo kapa, o tas uzrasas ant lenteles, jis toks keistas...ne ten jo vardas ir pavarde, ne ant kryziaus lenteles turetu buti parasytas, bet...bet toks gyvenimas...rubai namuose pas mama dar sudeti taip, lyg jis tuoj gris..bet deja, toks gyvenimas. Gimstame po viena ir iseiname po viena. Mantai, man labai padeda skaitomos knygos, paskaityk ir tu, gal bus lengviau susitaikyti su mintimi, kad nebera tevelio, kad grizo jis i tuos kitus namus, kuriuose dabar musu lauks....Eben Alexander "Gyvas dangaus irodymas".... perziurejau daug video youtube apie pomirtini gyvenima.... visko... mirtis - neisvengiama, o skaudziausia tiems, kurie pasilieka, kuriems tenka gyventi toliau be zmogaus, be zmogaus kuris buvo ju gyvenimo dalimi.... Laikykites....visiems atmatuota sio gyvenimelio tiek, kiek skirta....
Mantas 2020-06-07
Siandien, birzelio 7 d. Netekau savo tecio. Tokia grazi diena atrodo, tecio diena ir dar jo vardadienis. Taip ir nebespejau pasveikinti, ryte 7:30 paskambino mama ir pranese liudna zinia.. Gyvenau atskirai, turiu jaunesni broli, abiem labai sunku. Tetis sirgo, tris metus kankinosi del sirdies ligos, turejo tris infarktus, taciau nepasidave iki paskutinio atodusio. Labiausiai gaila, kad kaip Aiste rase, sitiek planavom kartu. Kaip ka statysim, veiksim, o dabar viena akimirka ir nieko neliko. Nei planu nei galimybiu. Sunku dar ir tai, kad paskutinias dvi savaites pragulejo ligoninej, ir bendravimas del to nelemto karantino vyko tik telefonu. Taip truksta jo, o dar nei diena nepraejo. Neisivaizduoju kaip reikes gyvent toliau. Stiprybes visiem, kas esat neteke artimo zmogaus.
|
|
|
|
