| |
Gal atsirastų koks žmogutis pabendrauti - nesenai palaidojau draugą, pralaimėjom kovą su onkologine liga. Labai sunku, širdį slegia tuštuma, nerimas ilgesys ir nežinau kaip išgyventi, tušti namai tik ašaros gal kas patars nežinau ko imtis rankos nekyla ką nors veikti, o ką veikti jei dar ir korona virusas atkeliavo į Lietuvą
Įdėjimo data: 2020-03-23 |
Rašyti komentarą
Birute 2020-03-23
Sveika didele uzuojauta, as labai gerai suprantu tavo busena, labai sunku ir greit nepalengves. As sestas menuo kai taip gyvenu, mano vyras spalio men staigiai mire, per valanda laiko apvirto gyvenimas aukstyn kojom, dar ir dabar kartais taip suspaudzia kad neverkiu o kaukiu, darbe niekas nesupranta kaip jauties [nu mire mire] todel dabar stengiuosi darbe neparodyt kad ziauriai skauda, dabar ir namie viena sedziu nes virusas, ir pirma isvare atostogu tipo musu zmonos irgi atostogose, dirbu vyriskame kolektyve ir nedideliam. Laikykites ir issiverkit nelaikykit savy, as bandau rasyti knygele tuo momentu ka galvoju jauciu.
Jolanta 2020-03-23
Užjaučiu... Nėra žodžių kai prarandi savo gyvenimą... Per tuos 7 mėnesius kai praradau dukrytę supratau tik tiek niekas nesupranta to skausmo tik tu pati... būna dienų kai pasislepi kampelyje ir staugi tylomis kad niekas negirdėtų.. Nesuvokiu kodėl taip vyksta dėl ko ar mes blogi žmonės kad mum taip atsitiko... Niekas nepadeda jokia veikla ar buvimas su žmonėmis gal tik trumpam prislopina tą skausmą bet kai vėl lieki su savo mintimis tas skausmas grįsta.. Lieka tik pačiai tvarkytis su savimi kad ir kaip sunku... Galiu tik pasakyti laikykitės nors ir atrodo kad nebėra jėgų...
Tomas 2020-03-23
Užjaučiu jus iš visos širdies. Visi siūlymai laikytis ar dar kas nors nelabai padės. Bus begalės nuotaikų kaitų. Išgyvenkite. Jei reikia būkite vienumoje ir tyloje, melskitės jei tikite. Jei reikia, skambinkite artimam, kuriam galite viską kalbėti ir svarbu, kad būtumėte išklausyta. Bandykite daugiau gryname ore būti. Gal su kuo nors užsimegs atsitiktinis pokalbis. Sunkus kelias, vieniems trumpesnis, kitiems ilgesnis. Tik neužsisklęskite. Turiu karčios patirties, pats užsisklendžiau, turiu 20 metų amžiaus draugę - depresiją ir eilę bandymų... Neužsisklęskite prašau jūsų. Stiprybės jums ir ramybės ir neskubinkite reikalų. Gyvenimas jums ir vėl sužydės. Prisiminsite savo mylimąjį, tik būsite daug tauresnė, išmintingesnė. Sėkmės jums.
Audrone 2020-03-27
Uzuojauta jums, labai gerai suprantama busena jusu. As netekau vyro pries 9 men., pragyvenom 36 metus. Zmogus pasirinko mirti ne gyvenima - savizudybe. Iki dabar labai sunku suvokt kodel taip atsitiko, bet kazkaip stengiuos gyventi. Daug vaikstau grynam ore, tai labai padeda sutvarkyti mintis, nors ju yra begales tik jos dabar ramesnes. Kaip sako laikas gydo, jus pati sau pati geriausia gydytoja. Nieks taip nesupras jusu, nes ta reik patirt, linkiu stiprybes, ramybes sirdyje ir visada rinktis tik gyvenima!!!! Toks dabar mano gyvenimo šūkis! Tvirtybes ir sekmes.
Laura 2020-04-06
Nuošiкdžiai užjaučiu, man taip pat prieš 7 mėnesius teko patirti draugo netektį, dar bus sunkių dienų, bet patikėk, su lyg kiekviena diena darosi lengviau, nors prisiminimai kartais priverčia nubraukti ašarą, tačiau kartais jie ir priverčia nusišypsoti. Nepasiduok, ir nepalūžk, aš tikiu, kad už tai, kad gyvenimas taip nuskriaudė, kadaise jis atsilygins su kaupu, ir atneš į gyvenimą daug laimės. Stiprybės tau.
|
|
|
|
