| |
Rytoj turėčiau švęsti dukrelės 2 mėnesių sukaktuves... O eina trečia savaitė kaip jos netekau... Sveikutėlis kūdikėlis, nuostabi mergytė, karštai mylima dukrytė tiesiog užmigo ir sustojo jos širdutė. Tiesiog. Nesuprantama, nesuvokiama ir žiauru... Kasdien keliuosi, judu, valgau, nes dar turiu sūnų kuriam manęs reikia, bet viduj juoda tuštuma... Kur buvo džiaugsmas, laimė ir pilnatvė.
Įdėjimo data: 2020-02-02 |
Rašyti komentarą
Jolanta 2020-02-04
Skaudu kaip taip dievas gali elgtis, kaip gali iš mūsų atimti saulės šviesą. Mano dukrytei buvo 5 metukai kai ji mirė ji buvo sveikas vaikas, o mirė per 6 dienas neįsivaizduoju kaip tai gali būti. Aš mačiau kaip ji miršta, o dievas jai nepadėjo, niekas nepadėjo.... O dabar liko skausmas, tuštumą, liūdesys ir ilgesys. Svarbiausia kad niekas nepadeda. Vasario 10 bus pusė metų kai jos nebėra ir nežinau, tiesiog pavargau. Taip pat turiu sūnus kuriam manęs reikia, bet kartais pagalvoju ar tai padeda gyventi toliau... Aš labai jus užjaučiu, žinau ką tai reiškia. Bandykime laikytis, nors kartais nebelieka jėgų.
Mamytė 2020-02-06
Labai užjaučiu ir aš jus, Jolanta. Kartais atrodo kybau ant plauko, bet kybau. Dėl tų, kuriems manęs reikia ir todėl, kad gyvi liekame tol, kol mus atsimena. Pasistengsiu, kad mano dukrytės šviesa ir meilė būtų atsimenama ir po manęs.
|
|
|
|
