| |
Varar netekau savo mieliausio augintio - šunelio, Leo. Jam 11 15 būtų sukakę 4 metai. Susirgo 10 28 staiga, vežiau į Šiaulius, Pauliaus kliniką, po to į Kauną - Šnaucerio kliniką, galiausiai į Jakovo kliniką Vilniuje, veterinarų nuomonės išsiskyrė, Kaune garantavo, kad apsinuodijimas žiurkiu nuodais, perpylinėjo krauja,o Leo vis silpo. Kai paėmiau iš Kauno stebėjosi, įsižeidė...Vilniuje tos diagnozės nepatvirtino, operavo, išgyvano 3 paras ir užgeso...Kankina begalinis kaltės jausmas, ką dariau ne taip, tiek jis patyrė kančių mažutėlis, as nebuvau šalia. Išliko atminty jo ašarotos liūdnos akys kai vežiau į Vilnių ir drąsinau, kad viskas bus gerai. Kaltės jausmas begalinis,tuštuma...Leo man buvo viskas,gėrio, draugiškumo, supratingumo įsikūnijimas. Baisi širdies gėla.
Užjaučiu ir Jus visus,mielieji, kurie čia savo skausmu dalinatės. Lyg ramiau, kai matau esanti ne viena. Skaudina kiek pašaipi pažistamų nuomonė, kad tai tik šuo. Man jis mano mažas berniukas, kuris niekada manęs nebepasitiks dovanodamas besalyginę meilę...
Įdėjimo data: 2019-11-10 |
Rašyti komentarą
vaiduke 2019-11-12
Uzjauciu Jus. As sunkiai isgyvenu savo mamytes mirti, bet labai ir ilgai verkiau ir del savo augintiniu. Noreciau isigyti vel suniuka ar katineli, bet bijau isgyventi netekties skausma...
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2019-11-13
Ačiu, Vaiduke, už nuoširdžius užuojautos žodžius. Po to kai parašiau apie savo netektį dėl šunelio Leo, perskaičiau ir pamačiau, kad kitų netektys, reikia manyti, dar skaudesnės, pamaniau, ar neužgavau kitų, čia rašiusiųjų jausmų, juk mano tik mažas šunelis...Norėjau atsiprašyt, bet Jūsų komentaras mane nuramino ir tarsi skausmą palengvino. Dabar 01val.naktis, niekaip neradau nusiraminimo, tokia tuštuma ir vienatvė...Mes gyvename daugiau mažiau apsupti savo artimųjų, gyvenimui prasmės suteikia ir augintiniai, tikriausia dėl to visos netektys tokios nepakeliamai sunkios. Prieš daugiau kaip 20 metų netekau savo mamos, po metų - sutuoktinio, dar po metų - tėtės. Laikas gydo daugiau mažiau...Dabar netekusi vienintelio kada nors turėto augintinio Leo jaučiuosi labai nelaiminga, nes tie 4 metai mudu kažkaip ypatingai susiejo...Nuoširdžiai užjaučiu Jus,Vaiduke, dėl Mamytės netekties, bet tai vien žodžiai...
su tokiais išgyvenimais, deje, tenka tvarkytis patiems mums. Stiprybės ir sveikatos, viskas susidėlios...Tikėkim. Ačiu, kad parašėt, man tarsi lengviau.
vaiduke 2019-11-14
Aciu, ir Jums uz uzuojautos zodzius. Sielvartas kartais suartina visai nepazistamus zmones.
As manau, kad savo augintiniu mums labai gaila dar ir todel, kad jie yra niekam del nieko nenusikalte ir priima mus tokius, kokie esame...tikrai nesigedykite savo sielvarto. Stiprybes ir ramybes Jums!
Enrika 2019-11-24
Mielos moterys, aš taip pat rugpjūčio pradžioje atsisveikinau su savo 12 metų augintiniu Katinu Ralfu...mūsų šeimos džiaugsmu, dukros didžiausia meile...užaugo kartu...netekusi jo neradau sau vietos ir ieškojau, kur galėčiau išlieti savo širdgėlą..jutau didžiulę kaltę, kad nelaidojau gyvūno, o palikau veterinarijos klinikose...radau šitą svetainę ir pasidalinau savo skausmu...Žinot, man kažkiek palengvėjo, nors paskaičius apie kitų autorių netektis manoji atrodo yra menkesnė...bet ne man...nes kiekvienam to momento skausmas yra didžiausias...ir šaunu, kad žmogui yra galimybė juo pasidalinti...kiekvienas ieškom būdų kaip išgyventi netektį..Stiprybės Jums, nelikit vienos su savo skausmu. O aš kaskart vis uždegu virtualią žvakutę ...
Laima 2019-11-27
Ryt bus lygiai mėnuo kai užgriuvo ta netikėta nelaimė, Leo liga ir mano draugą, linksmuolį, tarsi vogte pavogė...ir širdies gėla vis nesiliauja, net nemažėja, o tas kaltės jausmas, kad gal ne viską padariau, kur pražiūrėjau. Pilnos skausmo jo akytės ir mano bejėgiškumas. Ką daryti? Suprantu,daugeliui žmonių gali pasirodyti gerokai "perdėti" tokie išgyvenimai dėl šuns...bet suprantu, paskaičiusi kitų išgyvenimus, kad ne viena aš tokia ir man truputį lengviau...
Aš 2020-01-18
Nesigėdykite nei savo jausmų, nei savo sielvarto ar tuo labiau neatsiprašinėkite, kad gedite augintinio. Nei vienas sielvartas nėra sulyginamas, mažesnis ar didesnis už kito sielvartą. Kalbėkite apie tai su kitais žmonėmis, kurie supranta, išsakykite savo jausmus, savo mintis, nelaikykite visko savyje, tik taip pradėsite gyti. Ir nekaltinkite savęs, iš to, ką parašėte, puikiai matosi, kad be galo mylėjote ir rūpinotės Leo ir padarėte viską, kad jis pagytų.
Stiprybės!
|
|
|
|
