Prieš tris metus netekau tecio.Staiga,netiketai..vezant greitajai i Santariskes dar ir avarija patyre greitoji,teti dar suzalojo,kas paspartino isejima.Nors praejo treji metai bet skausmas nesumazejo,zaizda tebekraujuoja,net galvot negaliu nes maziausias prisiminimas sukelia ir kancia ir skausma,verkiu is karto.I kapus negaliu eiti..jei nueinu tai tik uzdegu zvakute,palinkiu ramybes ir iseinu.Jei pasilikciau nors kiek ilgiau raudociau balsu..Po laidotuviu nuejus prastovedavau ant kapo po 2-3 val raudodama balsu..Teciui buvo 71 metai bet netekciai amzius neturi reiksmes.Kaip isgyventi ta begalini skausma neisivaizduoju..Mylejau ji nenusakomai.O jis buvo gerumo ir kantrybes isikunijimas.Nebera jo,nebeliko seimos.Net kiemas nebe toks,sviesa nebe ta...
Įdėjimo data: 2019-11-02 |