El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Praėjo 5 savaitės kai netekau dukrytes. Bandau jos ieškoti kur tik galima bet kiekvieną kartą nerandu... Atsikeliu rytais su tuo pačiu skausmu širdį galvoju apie išėjimą pas ją bet baugina prisiskaitymai kad jei taip padarysiu jos nebepamatysiu. Nebeturiu tikėjimo nei dievų nei kad ji kažkur manęs laukia. Vis klausiu kodėl jei taip atsitiko kodėl jos nebepamatysiu kodėl nebeisgirsiu jos balso netikiu kad kada nors vėl pajausiu džiaugsmą širdy. Vis prašau kad ji pasiimtų ir mane kartu.. Nežinau ar aš visa tai ištversiu toks vaizdas kad aš baisiam sapne iš kurio daugiau nebepabusiu nors turėčiau stengtis nes dar turiu sūnų jis dar per mažas kad suprasti jog nebeturi sesutės bet nebežinau ar turiu jegų.

Įdėjimo data: 2019-09-15


Rašyti komentarą



mama 2019-09-16
Kaip aš suprantu Jus. Skaitau ir verkiu kartu su jumis. Nežinau kaip apsakyti kaip sunku. Laikas bėga, bet skausmas nemažėja. Net nežinau ar kada bus lengviau. Kaip susitaikyti su tuo, kad neturi savo brangiausio turto? Viską atrodo būčiau atidavusi, net savo gyvenimą būčiau paaukojusi, kad tik ji gyventų. Bet nuo manęs nieks nepriklausė. Tik žinau, kad aš padariau viską. Išbandėm ir tradicinę ir netradicinę mediciną. Net gydytojai sakė, kad tik nekaltinčiau savęs. Mėginkit kreiptis pas medikus. Gal jie ką nors patars. Turit dar vieną vaikelį, dėl jo stenkitės laikytis. Jūs jam reikalinga. Kalbėkitės su draugais, pažįstamais. Gal bus lengviau? Nors kai kalbiesi, dar sunkiau darosi, bet savyje nelaikykit skausmo. Jei dirbat, su bendradarbiais kalbėkitės... Jei jie supras? Stiprybės Jums.