mama 2019-09-16 Kaip aš suprantu Jus. Skaitau ir verkiu kartu su jumis. Nežinau kaip apsakyti kaip sunku. Laikas bėga, bet skausmas nemažėja. Net nežinau ar kada bus lengviau. Kaip susitaikyti su tuo, kad neturi savo brangiausio turto? Viską atrodo būčiau atidavusi, net savo gyvenimą būčiau paaukojusi, kad tik ji gyventų. Bet nuo manęs nieks nepriklausė. Tik žinau, kad aš padariau viską. Išbandėm ir tradicinę ir netradicinę mediciną. Net gydytojai sakė, kad tik nekaltinčiau savęs.
Mėginkit kreiptis pas medikus. Gal jie ką nors patars. Turit dar vieną vaikelį, dėl jo stenkitės laikytis. Jūs jam reikalinga. Kalbėkitės su draugais, pažįstamais. Gal bus lengviau? Nors kai kalbiesi, dar sunkiau darosi, bet savyje nelaikykit skausmo. Jei dirbat, su bendradarbiais kalbėkitės... Jei jie supras? Stiprybės Jums.
|