nata 2019-09-17 Kaip labai aš jus suprantu. Kosk skirtumas kos tas gyvūnėlis buvo, jei buvo draugas, tai man tas pats kaip žmogaus netektis. Aš irgi turiu savo gedulą. Jį kantriai nešioju, nes žinau bus lengviau, reikia tik išlaukti.
Roberta 2019-09-18 Visiškai natūralu gedėti dėl savo brangaus draugo, atjaučiu Jus dėl jūsų skausmo.Pati netekau augintinio, kuris gyveno kartu 15 metų ir rūpinausi juo kaip vaiku, tad skausmas tikrai, kaip netekus artimo žmogaus.
Tai Jūsų širdis kilni, kad pamatėt meilę gyvoje būtybėje ir visai nesvarbu, kad tai ne žmogus. Juk gyvūnai nors ir nekalba mūsų kalba, jie kalba emocijomis ir taip jie mus mokina besąlyginės meilės. O dažniausiai tų žodžių ir nereikia, nes svarbiausia yra buvimas kartu ir tos akimirkos išjautimas.
vaiduke 2019-11-11 Nuosirdziai jus uzjauciu. As esu netekus savo mylimos mamytes, bet taip pat liudziu prisiminus savo mazu dekoratyviniu peliuku netekti. Kai buvau maza kaime augindavom visciukus, ir jiems nugaisus ar dingus labai isgyvendavau ir verkdavau. Mama net bardavo....Mes prisirisam prie mus supancios gamtos, ir savo mylimu gyvunu. Gal kai kuriem zmonem irgi pasirodysiu nejautri, bet kartais perskaicius straipsni apie suzalotus ar skriaudziamus gyvunus susigraudinu labiau negu kai skaitau apie zmones istikusias nelaimes...Galbut todel, kad gyvunai yra niekuo nenusikalte, o zmones kartais gali buti ziaurus vieni kitiems. Ramybes visiems isgyvenantiems netekties skausma..
Reda 2020-04-14 Nuoširdžiai užjaučiu, man labai gaila Jūsų vištelės
|