El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Gyvenu kaime vienas kai kas manytų kad dėl to taip ir jaučiuosi bet aš manau kad netodėl juk aš esu laikęs ir dabar laikau ir katinukų teko susidurti su netektimis bet viską  pergyvendavau daug ramiau nei šią netektį. O noriu pakalbėti štai apie ką prieš kelis metus nusipirkau keletą jaunų vištaičių sakau bus kiaušinių ir iš tiesu nežinau ar tai dėl amžiaus ar ko man 50 m.pirma man vištos tiek tebuvo svarbios kiek jos sudeda kiaušinių.Bet štai tarp nupirktų vištaičių žiūriu viena keisto charakterio nebėga žmogui prisiartinus tolyn kaip kaip visos kvailos vištos kad elgiasi tiesiog netgi palaukia pamačiusi jog ateini ir žiuri į žmogu atsilošusi atvertusi aukštyn galvą galima prireikus visados paimti šita vištą be jokio vaikymosi ir mes labai susidraugavom mėgdavo tupėti ant kelių ir nenulipdavo net jei glostai kaip kate priešingai net bandant nustumti nuo kelių sparnais plasnoja kad išlaikyt pusiausvyrą ir nenukristi turi tik rankom nukelti žemėn ir tai ne iš karto nueinaa savais keliais.Visada branginau ir bijojau kad nieko jai nenutiktų kai skaičiuodavau ar visos vištos visados pirmiausia jieškodavau akimis jos ir net specialiai laikydavau didesni bureli vištų kad jei kas užpuls gal kokia kita o nemano brangu vištiliuką.Ir štai šiemet rugsėjo 1 radau savo vištiliuką plėšrūnų papjautą sodę.Palaidojau apraudojau o jaučiuosi lyg netekęs žmogaus.Aš nežinau gal kas perskaitęs juoksis gal smerks ar net palaikys zoofilų.Gal ir aš pats taip bučiau pasielges kito vietoj jei nebutu mane likimas suvedęs su prarastu dabar jau paukščių.Bet juk aš manau nebutinai turi buti mylimas gyvunėlis būti šuniukas ar kačiukas gali betkas ką mes pamilstame.Kas pritariate man padėkite tardami užuojautos žodį. Ačiū jums.

Įdėjimo data: 2019-09-10


Rašyti komentarą



nata 2019-09-17
Kaip labai aš jus suprantu. Kosk skirtumas kos tas gyvūnėlis buvo, jei buvo draugas, tai man tas pats kaip žmogaus netektis. Aš irgi turiu savo gedulą. Jį kantriai nešioju, nes žinau bus lengviau, reikia tik išlaukti.

Roberta 2019-09-18
Visiškai natūralu gedėti dėl savo brangaus draugo, atjaučiu Jus dėl jūsų skausmo.Pati netekau augintinio, kuris gyveno kartu 15 metų ir rūpinausi juo kaip vaiku, tad skausmas tikrai, kaip netekus artimo žmogaus. Tai Jūsų širdis kilni, kad pamatėt meilę gyvoje būtybėje ir visai nesvarbu, kad tai ne žmogus. Juk gyvūnai nors ir nekalba mūsų kalba, jie kalba emocijomis ir taip jie mus mokina besąlyginės meilės. O dažniausiai tų žodžių ir nereikia, nes svarbiausia yra buvimas kartu ir tos akimirkos išjautimas.

vaiduke 2019-11-11
Nuosirdziai jus uzjauciu. As esu netekus savo mylimos mamytes, bet taip pat liudziu prisiminus savo mazu dekoratyviniu peliuku netekti. Kai buvau maza kaime augindavom visciukus, ir jiems nugaisus ar dingus labai isgyvendavau ir verkdavau. Mama net bardavo....Mes prisirisam prie mus supancios gamtos, ir savo mylimu gyvunu. Gal kai kuriem zmonem irgi pasirodysiu nejautri, bet kartais perskaicius straipsni apie suzalotus ar skriaudziamus gyvunus susigraudinu labiau negu kai skaitau apie zmones istikusias nelaimes...Galbut todel, kad gyvunai yra niekuo nenusikalte, o zmones kartais gali buti ziaurus vieni kitiems. Ramybes visiems isgyvenantiems netekties skausma..

Reda 2020-04-14
Nuoširdžiai užjaučiu, man labai gaila Jūsų vištelės