Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.
Rugpjūčio 9 d. atsisveikinom su savo brangiausiu augintiniu katinu Ralfu...Šiandien jam būtų sukakę 12 metų...Netikėtai susirgo kovo mėn. inkstų nepakankamumas, po to bėdos su dantukais, operacija, žarnyno uždegimas...Gydėm kiek galėjom, tačiau mūsų brangutis nyko akyse... Kai veterinarai nebeteikė jokių vilčių, patarė leisti gyvūnui išeiti oriai, o nesikankinti agonijoje...Tai buvo pats sunkiausias sprendimas...neturėjau kur jo palaidoti, todėl palikau gydykloje...Iki šiol siaubingai skauda...ir kaltės jausmas...bet kelio atgal nėra... Tik viltis, kad mūsų kailiuotas mylimukas laksto laimingas vaivorykštės slėniuose ... Žinau, laikas gydo, žaizdos pamažu užsitrauks...bet tikrai dar negreit...
Ralfuti,ačiū tau, kad pasirinkai mus savo teritorija...buvai mūsų džiaugsmas ir paguoda, pats geriausias katinas pasaulyje, mūsų amžina MEiILĖ ...
Ralfuti, šiandien 3 metai, kai nebeturim tavęs...skauda ligi šiol labai labai...uždegėm žvakutę, padėjom tavo mėgstamiausią žaisliuką - geltoną kiškį...Prieš kelias savaites žvelgei į mus iš dangaus debesų pavidalu...Dėkinga tau už tai, kad netrukus atsiuntei mums naują draugą...gražuolį, koks ir tu buvai...Jaučiu, kad susikalbi su juo iš aukštybių ir sužinai visas mūsų naujienas...Mylėsim tave amžinai...