Netekau savo mylymo šuniuko Tobio, kuris buvo ne tik šeimos narys, pats geriausias draugas,mano esybės dalis. Kuris mokino ir vis dar mokiną besąlyginės meilės. Čia Tau, Tobiukai, mano meilė, sakau Tau iki susimatymo..,
Dabar jaučiu Tavo begalybę
Ji išneša lyg meilės laivas į dausas.
O tavo tamsiai rudų akių didybė
Apjuosia, užliuliuoja ir neriam į gėlmes.
Viltis širdyje dar rusena.
Nes meilėje užgeso Tavo širdis.
Apglėbusi Tavo kūnelį jaučiausi vienybėje su Tavimi.
Ir štai laikas jau ištirpo -
Nebeliko nieko tik mes abu.
Esu dėkinga tau gražioji siela.
Už tai,kad buvai dalis manęs.
Ta begalinė meilė jaučia,
Kad susitiksime dar kartą mes.
Įdėjimo data: 2019-09-07 |
