| |
Esu vyriskis, tureciau but stiprus, bet jauciu, kad turiu tai padaryti asaros kaupiasi akyse. Turiu suni, bokseri kuris su manimi jau 12m nuostabus suo. Buvo ir anksciau sunkiu akimirku, kur manem, kad teks atsisveikinti, bet isgyvenom. Po issiskyrimo su zmona tik jis man liko, tarsi seimos narys kuris visada laugdavo pareinancio ir nesvarbu kokios nuotaikos bebutum. po 11m pradejo sunkiai vaikscioti (del jaunysteje turejusios sunkios ligos) o prie viso to pries metus atsirado auglys gerkleje, kuri isoperavom, buvo pagerejimas, bet tik tol kol jis vel neatsirdo veterinarai nieko gero nezadejo ir dave suprasti, kad jis savo jau nugyveno. Pasake daugiau dideliu ligu, kurios dabar jau pasireske suo sunkiai girdi del auglio nuo kurio ir pasidare komplikacijos. Rasau laiska zinodamas, kad rytoj vesiu savo mylima seimos nari uzmigdimui... Begalo skaudu noretusi kazka padaryti, bet zinau, kad nieko nebegaliu padeti. Dar sunkiau ji matant, kaip baigia savo dienas. Tai antras mano bokseris kuris nugyvena pilna gyvenima....Daugiau niekada nebeturesiu augintinio perskaudu...
Įdėjimo data: 2019-08-23 |
Rašyti komentarą
Enrika 2019-08-28
suprantu Jūsų skausmą, nes rugpjūčo 9 d. užmigdėm savo brangiausią draugą ir džiaugsmą - katiną Ralfą..iki 12 gimtadienio pritrūko 1 mėn...Sirgo nuo kovo mėnesio...inkstų nepakankamumas, dantų operacija...žarnyno uždegimas...gydėm kaip galėjom, tikėjomės kaip nors išsikapstysim..Bet nyko akyse , svorio iš 5 kg. liko tik 1,5 ..Kai veterinarai nebeteikė jokių vilčių, patarė leisti gyvūnui išeiti oriai, o nesikankinti agonijoje...Tai buvo pats sunkiausias sprendimas...neturėjau kur jo palaidoti, todėl palikau gydykloje...Iki šiol siaubingai skauda...ir kaltės jausmas...bet kelio atgal nėra...Žinau, laikas gydo, žaizdos pamažu užsitrauks...bet tikrai dar negreit. Stiprybės Jums, kas neturėjo augintinio, tam sunku suprast tokios netekties skausmą...
|
|
|
|
