| |
Sveiki. Liko didžiausias skausmas širdyje,kaip žuvo sūnus autoavarijoje. Jam buvo tik 27 metai. Tuos septynis menesius nenoriu nieko daryti, tiesiog nenoriu gyventi. Visi rėkia, kad ištisai verkiu, nes ir jam kenkiu, bet aš negaliu su tuo susitaikyti, negaliu nieko daryti be jo. Turiu dukrą, anūkutę, stengiuosi tik kažkaip ďėl jų gyventi. Atiduočiau ir savo gyvenimą, kad tik jis sugrįžtų, labai jo ilgiuosi, bet tik maldose, prisiminimuose galiu su juo pasikalbeti...
Įdėjimo data: 2019-03-18 |
Rašyti komentarą
Inesa 2019-04-26
Laba, maniškis sūnus žuvo kai jam sukako 10 m. Vairavau pati.
Žinau, ką išgyvenate. Noriu paguosti. Jums reikia laiko. Tiesa, turbūt, niekad nesijausit visai išgijus. Bent man, sieloje skylė. Tačiau artėjant 3 m. netekties sukakčiai, šiek tiek nurimau. Tikiuos, ateina jo paleidimas.
likimo drauge 2019-04-11
Kenčiu tokį patį skausmą jau 8 mėnesius dėl 26 metų sūnaus tragiškos netekties ir visi jausmai tokie patys drasko širdį. Atrodo jaunas, gražus, sveikas, tik gyvent ir gyvent, o likimas atėmė iš mūsų. Labai daug tokių pat kenčiančių, kurie mielai atiduotume savo gyvybes, kad tik galėtų grįžti mūsų vaikai, bet deja...Meldžiu Dievo stiprybės...
mama 2019-03-19
Labai suprantu Jus. Turbūt nieks padėti negali, o užjausti tuo labiau. Pati patyriau tą skausmą, kurį jaučiu iki šiol, nors jau eina ketvirti metai kai netekau dukrytės. Meldžiuosi už ją ir už mus visus, kad Dievas suteiktų stiprybės tą skausmą ištverti. Bus sunku, labai sunku. Stiprybės Jums. Laikykitės.
|
|
|
|
