| |
Kovo menesi bus metai, kai neturiu savo labai mylimo tetuko. Iki siol pasislepusi verkiu. Labai norisi issiklykti ir issirekti. Arteja metines, kuriu nenoriu mineti taip, kaip jos paprastai minimos. Nenoriu sedeti prie stalo zinodama, kad sedim visi todel, kad JO nera. As tai isivaizduoju - misios.....pabunu kapuose....tada namie tik su sese. Tik manau, kad bus priestaraujanciu, mano teta, tecio sese nores daryti metines su salem, stalais, vaisem ir visa gimine.
O as kaip tik koks menesis pries tai, kai tecio neliko, kai jis gryzo is metiniu savo tetos, jam sakiau - nesuprantu, kam ta baliu visa daryti???? nori prisiminti, pamineti tai - nueik i kapus ir "prisigerk" mintimis budamas su tuo zmogum....
Man skauda net pagalvoti apie tai, kad reikes sedet su visais ta proga, kad jo nera
Įdėjimo data: 2019-02-18 |
Rašyti komentarą
Rita 2019-04-15
Aciu Indre uz savo jausmu pasipasakojima. Labai nemegstu sakyti UZJAUCIU , nes bent jau man tai tikrai visai nepadeda, gal net erzina, man labiausiai patiko, kaip viena pazystama pasake LAIKYKIS. Tai ir jums linkiu laikytis, Galvojau cia as viena tokia issiklykt noretoja. Ir as jau patikrinau, kad geriausia vieta issiklykti ir kai viena vaziuoji automobilyje. Praejo dabar daugiau nei metai, bet skauda dar labiau.....nezinau kodel , bet ypac paskutiniu metu ir vel pradejau pasislepusi nuo seimos verkti. Skausmas taip ziauriai drasko, kad zodziais apsakyti neimanoma. Man taip truksta ir reikia tecio, vel apkabinti, pabuciuoti, isklausyti nuomone, pasikalbeti, pasitarti, pageri kavos tradiciskai kiekviena diena 12 val ir dar daug daug. As vis tiek vis laukiu, kada jis sugrys is kazkur. Jautiesi tokia bejege.....nera NIEKO TOKIO ka galetum padaryt ar kam sumoket ar kur susitart ar savo organa atiduot ar savo givybe atiduot, kad tik jis sugryztu. Nera NIEKO NIEKAIP NEIMANOMA padaryt ar pakeist ar pasistengt, bet ka , kad tik viskas butu kitaip....
Indre 2019-02-25
Labai pažįstama ir artima situacija. Prieš du metus netekau tėčio, o prieš mėn. - brolio. Brolis buvo be galo kuklus žmogus ir visiškai nesuprantantis visų tų tetų pamėgtų ceremonijų. Deja, brolio nebeturiu, o ceremonijos ir apeigos atbuvo kaip ir pagal tetas priklauso. Pamačiau, kad tai beprasmiška kovot su kitokiais norais. Vyresni žmonės kitaip supranta papročius, gedėjimą negu mūsų šiuolaikinė karta. Iš dalies ir vieni ir kiti esam savaip teisūs. Mirusiajam jau dzin, o va mes savaip mėginam save paguosti. vieni per apeigas, o kiti per asmenines apeigas ar per jokias apeigas. Kartais tenka nuryti tą karčią piliulę - vardan visų tetulyčių. Jos susitinka, pasibendrauja, papoteriauja - sakoma - kuo daugiau poteriaujančių - tuo geriau.. Reik manyt. Išsiklykt sau - labai labai geras dalykas. Bet vėlgi - apsikaustai žmogus šarvais - o kur tu klyksi? Bute? kad atlėks kaimynai - kas čia tau darosi? gatvėje? - kad niekas nei nesupras - dar pagalvos, kad pasimaišė... Vienas bičiulis man patarinėjo - pasiimk pagalvę ir pamėgink išsiklykt į paglavę. Nebandžiau. Bet va mašinoje, nuvažiavus atokiau ir pasileidus garsiai muzika išsirėkt gali kiek širdelė geidžia :) - tikrai palengvėja. Nes vien laikyti skausmą viduje.... tai per daug sunku. O visi paminėjimai žinokite ateina ir praeina, kai praeis - pamatysit, kad ne taip baisu ir buvo ;)
|
|
|
|
