El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Kovo menesi bus metai, kai neturiu savo labai mylimo tetuko. Iki siol pasislepusi verkiu. Labai norisi issiklykti ir issirekti. Arteja metines, kuriu nenoriu mineti taip, kaip jos paprastai minimos. Nenoriu sedeti prie stalo zinodama, kad sedim visi todel, kad JO nera. As tai isivaizduoju - misios.....pabunu kapuose....tada namie tik su sese. Tik manau, kad bus priestaraujanciu, mano teta, tecio sese nores daryti metines su salem, stalais, vaisem ir visa gimine. O as kaip tik koks menesis pries tai, kai tecio neliko, kai jis gryzo is metiniu savo tetos, jam sakiau - nesuprantu, kam ta baliu visa daryti???? nori prisiminti, pamineti tai - nueik i kapus ir "prisigerk" mintimis budamas su tuo zmogum.... Man skauda net pagalvoti apie tai, kad reikes sedet su visais ta proga, kad jo nera

Įdėjimo data: 2019-02-18


Rašyti komentarą



Indre 2019-02-25
Labai pažįstama ir artima situacija. Prieš du metus netekau tėčio, o prieš mėn. - brolio. Brolis buvo be galo kuklus žmogus ir visiškai nesuprantantis visų tų tetų pamėgtų ceremonijų. Deja, brolio nebeturiu, o ceremonijos ir apeigos atbuvo kaip ir pagal tetas priklauso. Pamačiau, kad tai beprasmiška kovot su kitokiais norais. Vyresni žmonės kitaip supranta papročius, gedėjimą negu mūsų šiuolaikinė karta. Iš dalies ir vieni ir kiti esam savaip teisūs. Mirusiajam jau dzin, o va mes savaip mėginam save paguosti. vieni per apeigas, o kiti per asmenines apeigas ar per jokias apeigas. Kartais tenka nuryti tą karčią piliulę - vardan visų tetulyčių. Jos susitinka, pasibendrauja, papoteriauja - sakoma - kuo daugiau poteriaujančių - tuo geriau.. Reik manyt. Išsiklykt sau - labai labai geras dalykas. Bet vėlgi - apsikaustai žmogus šarvais - o kur tu klyksi? Bute? kad atlėks kaimynai - kas čia tau darosi? gatvėje? - kad niekas nei nesupras - dar pagalvos, kad pasimaišė... Vienas bičiulis man patarinėjo - pasiimk pagalvę ir pamėgink išsiklykt į paglavę. Nebandžiau. Bet va mašinoje, nuvažiavus atokiau ir pasileidus garsiai muzika išsirėkt gali kiek širdelė geidžia :) - tikrai palengvėja. Nes vien laikyti skausmą viduje.... tai per daug sunku. O visi paminėjimai žinokite ateina ir praeina, kai praeis - pamatysit, kad ne taip baisu ir buvo ;)