| |
Jau trys metai kai neturim dukrytės. Nepalengvėjo, nesusitaikėm su jos netektimi. Gal taip bus visada. Kai paklausiau ar bus lengviau, vienas žmogus pasakė - niekada nebus lengviau. Matomai, taip ir gyvensim, tokia mūsų dalia...
Labai gerai suprantu visų, netekusių artimųjų, skausmą. Kažkaip reikia gyventi. Sunku. Labai sunku. Stiprybės visiems.
Įdėjimo data: 2018-10-03 |
Rašyti komentarą
Regina Bu 2018-10-04
Bandykit bendrauti su netekti patyrusiais, tik jie jus supras. As viena is tokiu, sunku labai, jus uzjauciu. Pati ieskau bendravimo...
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2018-10-08
Praėjo dar vienos metinės. Susirinkom patys artimiausi. Džiaugiuosi kai randu kažkieno uždegtą žvakutę. Vadinasi, kad ją prisimena, aplanko.
Turėjo ji didelį būrį draugų, bet kuo toliau tuo mažiau jų liks. Aš tą suprantu, juk jos nėra, o gyvenimas bėga į priekį. Kiekvienam savi rūpesčiai, savos problemos, savi džiaugsmai. Tik saviems tai didžiulis skausmas.
vilte 2018-10-30
As jau septyni metai kaip neturiu dukreles, dabar tik tiek lengviau, kad galiu praleist diena nepagalvojus, kad isprotesiu, bet siaip tikras gyvenimas baigesi su ta diena. Linkiu, kad Jums butu lengviau.
Mama 2018-11-02
Vėlinės. Kapelis nutviekstas žvakučių šviesa. Draugai, giminės jos nepamiršo. Labai džiaugiuosi, kad aplanko, kad prisimena. Gal tai tik laiko klausimas, bet šiandien taip yra.
Visiems netekusiems artimųjų buvo sunkus laikas. Stiprybės Jums visiems.
|
|
|
|
