Nebegaliu daugiau. Prieš metus palaidojau tėtį. Galima sakyti, išgyvenau lėtą jo mirtį. Gulėjo ligoninėje 2 mėn. ir pamažu nyko. Šiandien palaidojau mamą. Mirė staiga nuo infarkto. Buvo keisti jos paskutiniai skambučiai, vis skambindavo ir klausdavo, ar su manimi viskas gerai. Sakė, kad kažkokia bloga nuojauta. Turėjo katę 13 metų, kuri sirgo nebepagydoma liga ir kurią jau reikėjo migdyti. Labai išgyveno dėl jos. Paskutinis atsisveikinimas išliks visam gyvenimui. Išlydėjo laiptinėje, rankoje laikydama savo mylimą katę, sako: tikriausiai paskutinį kartą matotės (O kad būčiau žinojusi, kad sako šiuos žodžius apie save). Lygiai po savaitės paskambino sesuo ir pranešė, kad rado bute negyvą. Katė mirė sekančią dieną po jos mirties. Ašaros gniaužia gerklę, rodos, kad net plaukų galiukai skauda. Dar nespėjau atsigauti po tėčio mirties, o čia dar dar vienas smūgis, ir beveik tuo pačiu metu, prieš gražiausias metų šventes, kurios jau niekada nebebus šventės. Nežinau, kaip nepalūžti.
Įdėjimo data: 2017-12-15 |
