Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.
Sveiki. Šiandien užgeso mano mylimiausio šunelio gyvybė. Tai buvo Vakarų sibiro laika, nepaprasto grožio ir proto šuo. Parsivežiau ją dar visai mažytę, poros mėnesių, tada man buvo 14, o dabar tuoj sukaks 20. Taigi visą paauglystę praleidome kartu, visko ją mokiau, nuolat buvome kartu, net ir mirties patale buvau su ja kartu, stipriai apkabinęs. Ją pasiglemžė babezioze, nelemta erke, nepadėjo jokie vaistai, liga ja pasiglemžė labai greitai. Tokio skausmo viduje niekada neturėjau, visada maniau, kad nesu labai emocionalus, bet ašaros rieda be sustojimo, labai jos ilgiuosi. Tai ką mudu nuveikėm per tuos 6 metus amžinai liks atmintyje. Smilga-toks buvo jos vardas ir ji buvo pats geriausias mano draugas, visada ją mylėsiu.