El. paštas: info@gedintiems.lt
 

Pagrindinis

 

Artimieji

 

Mylimi gyvūnai

 

Išgyvenimai

 

Pagalba

 
   
 
 
 

Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis      
 
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Jau du metai kai neturim Ingutės. Laikas žaizdų negydo. Tiesiog išmoksti gyventi su netektimi. Be to, nereikia lyginti artimųjų netekties su vaiko netektimi. Tą skirtumą supras tik tie, kas yra netekę savo vaiko. Visi kiti artimieji yra dalis tavo gyvenimo, o vaikas – tavo gyvenimas. Sunku. labai sunku. Tikriausiai ir nebus lengviau.

Įdėjimo data: 2017-10-03


Rašyti komentarą



Vis dar laukiu 2017-10-03
Duok dieve, kad kitiems nereikėtų to suprasti, nes tai, ką patiri netekęs vaiko, aprašyti ar papasakoti neįmanoma. Turim kažkaip laikytis dėl šalia esančių. Lengviau kažin ar bus, tiesiog prisitaikysim. Bet kiekvieno artimo žmogaus netektis yra skausminga.

Dalia 2017-10-23
Na kažkaip nelabai gražu sumenkinti kitų skausmą ir iškelti vaiko. Jūs nežinot kokį skausmą jaučia skirtingi žmonės ir ar tai vaiko, at tėvo, ar vyro, yra vienodai. Labai jau negražus palyginimas. Susireikšminot...

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2017-10-24
Skaudu netekti artimųjų, bet kas neteko vaiko, nepalyginamas skausmas. Juk gyvenimas taip sutvarkytas, kad vaikai turi laidoti tėvus. Nesupras tas, kas to nepatyrė...

Deivido mama 2017-10-24
Dalia, ar jūs laidojot savo vaiką? Kokią vietą jūsų gyvenime užima vaikas? Mano gyvenime pirmą, jei reikėtų rinktis aš pasirinkčiau vaiko gyvybę, blogiau mamos gyvenime nebūna, aišku būna moterų kurioms vaikų visai nereikia. Žodis 'susireikšminimas' čia visai netinka, tai labai žema, labai.

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2017-10-24
Esu palaidojusi abu tėvus, brolį, kitus artimuosius - tai didžiulis skausmas, bet vaiko netektis nežmoniškas skausmas. Niekam to patirti nelinkiu. Jei galėtum išgelbėti vaiką - atiduotum savo gyvybę. Kodėl nesakoma atvirkščiai? Kaip susitaikyti su tuo, kad jo niekada nepamatysi, nesulauksi. Nežmoniškai pasiilgsti. Gali taip rašyti tik tas, kas to nepatyrė.

Dalia 2017-10-30
Tik nereikia iš manęs daryti blogiukės, vaiko nelaidojau, tačau išlaidojau praktiškai visus artimuosius, o jūsų komentaras "nelyginkit skausmo netekus vaiko ir visų kitų" yra kvailas ir primityvus. Todėl ir sakau, kad susireikšminot. Mes čia visi netekę savo artimųjų ir skausmas mus žudo visus, todėl tai jūs sureišminot savo skausmą, lyg visi mes čia likę negedim, gedit tik jūs, vaiko netekus. Aš jums tą patį galiu pasakyt-neturit žalio supratimo ką reiškia sulaukti pareigūnų ant savo namo slenkščio ir išgirsti, kad žuvo tavo vyras, ar kad tėvas rastas negyvas. Norit lenktyniaut toliau? Skausmo eksperte...

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2017-10-31
Tai ir matosi, kad rašo žmogus neturintis vaikų. Ponia Dalia, Jūs to niekada nesuprasit. Neduok Dieve tą patirti. Skausmas didžiulis laidojant pačius artimiausius žmones,bet tai nepalyginama su vaiko netektimi. Būkim stiprios ir laikykimės. Artėja mirusiųjų diena, vėl labai sunkus metas. Stiprybės visiems.

Ingutes mama 2017-10-31
Gerbiama Dalia, aš su Jumis nesiruosiu nei diskutuoti, nei ginčytis. Savo nuomones išsakė kiti šios svetainės dalyviai. Tai ką Jūs išsakėt, yra Jūsų nuomonė. Gal Jūs to skausmo nepatyrėt, kurį aš patyriau. Sutinku, kad Jums labai skauda... Bet Jūs su savo išsireiškimais dar labaiu skaudinat... Aš Jūsų neįžeidinėju.

V. 2017-10-31
Pritariu Daliai. Ji teisi. Deja, atsiranda zmoniu, kurie net cia pradeda izeidineti kitus, lyg ju vienu skausmas butu didziausias. Lyg mazgote per veida...slykstu....

Dalia 2017-10-31
Noriu Jūsų atsiprašyti, nežinau kas man pasidarė, kad tokia maniera rašiau :( labai atsiprašau, tikrai matyt buvo kažkoks pablogėjimas, kad šitaip save reiškiau..gėda labai :( suprantu ir jūsų skausmą kuo puikiausiai, labai linkiu, kad tas skausmas atlėgtų, jeigu tai įmanoma...

V. 2017-11-01
Dalia, nereikia atsiprasineti, Jusu niekas nekaltina. As sakau, jog kiekvieno skausmas yra pats didziausias, ir nereikia menkinti kitu skausmo. Vaiko mirtis - nera isskirtinumas tarp kitu mums brangiausiu zmoniu mirciu. Mano brangiausias zmogus zuvo, tikroji mano gyvenimo Meile, butent su juo norejau tureti vaika, bet, deja, nepavyko..... Ir ka as dabar veikciau viena su tuo vaiku, kai jau nera mano Meiles, mano uztarejo, kai nera kas manim pasirupintu.... Dalyte, Jus absoliuciai teisi - kiekvienas turime SAVO PATI DIDZIAUSIA SKAUSMA. O posto autore izeide daugeli, manau...

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2017-11-02
Ponia,,V", čia nieks nieko neįžeidinėja, tik kiekvienas išreiškia savo skausmą. Vienintelė Jūs įžeidėt mamas netekusias vaikų. Ką reiškia ,,ką aš veikčiau su tuo vaiku"? Jūs jo neturit, dėl to ir nesuprantat ką reiškia vaiko netektis. Taip, kiekvieno artimo netektis yra didžiulis skausmas, bet vaiko - pats didžiausias. Gal kada nors suprasit kai turėsit savo vaiką. Neduok Dieve, patirti tą skausmą. Niekam to nelinkiu.