| |
Mano gyvenimo dalelė užgeso paliko tuštumą ir skausmą širdyje, vis dar negaliu susitaikyti su netektim nors greit bus metai. Nežinau kada bagsis tas laukimas ta neviltis, kad nieko pakeist jau negalima. Žiūriu į dangų bet nežinau kurioj žvaigždelėj Tu esi gal matai kiek skausmo atnešei išeidamas. Būk laisvas savo kelionėje, bandau Tave paleisti nors labai skaudu ištart paskutinį sudie. Dar nenoriu, kad baigtusi gedulas, dar laikas neužgydė širdies.
Įdėjimo data: 2017-06-15 |
Rašyti komentarą
R 2017-06-19
Stiprybės
Aš 2017-06-28
Turbūt neviltis ir skausmas bus viso likusio gyvenimo palydovai. Atrodo lengviau, kažkoks šiltas spindulėlis pasirodo, bet tik trumpam - vėl grįžti į realybę ir supranti, kad praeitis eina šalia, kad tau skaudu, kad negali prisiglausti, apkabinti, pabučiuoti savo mylimo žmogaus. Ir paleisti jo nebenori... nori, kad dažniau ateitų į sapnus, pasikalbėtų, nuramintų. Bijai, kad tavęs nepaliktų, neužmirštų... Du metus gyvenu (tiksliau egzistuoju) be savo žmogaus, labai dažnai tyliai ir garsiai jam sakau, kad myliu, labai myliu...
Aš 2017-06-28
Šios raidės, žodžiai, laiškas šis
Kaip aš ilgiuosi Tavęs neišsakys.
Nors laikas lėks be paliovos,
Kaip aš ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Nieks nežinos...kodėl mana širdis,
Man mena Tavo veidą ir akis,
Kodėl kartoju vardą aš be paliovos,
Kodėl ilgiuos tavęs...nieks nežinos.
Pasauly skausmo per akis,
Bet iš visų skausmų didžiausias šis.
Žinau skaudės labai...ir nuolatos,
Tikriausiai niekad niekad nenustos.
Štai ir dabar suskausta vėl širdis
“Ilgiuos, labai ilgiuos...” kartoja lūpos vis ir vis.
Nebegaliu pakelti tos aš tylumos,
Kaip trūksta man Tavęs visi lai sužinos.
Žinok ir Tu - mana širdis,
Skaudės visad, tikriausiai niekad nesugis.
Ir aš Tavęs ilgėsiuos nuolatos,
Ilgėsiuos kaip dabar, taip visad, visados..
Autorius nežinomas
dar ir eilėraštuką šiandien perskaičiau...
|
|
|
|
