| |
Sunkiausia būna vakarais, naktim, ankstyvą rytą. Kamuoja prisiminimai, ilgesys. Prisimenu mamą, savo mylimą mamulią, ir širdį užspaudžia. Prisimenu tas paskutines dienas, paskutinį kartą jos veidą, perkreiptą skausmo, ir širdis paplūsta skausmu, tas skausmas nenupasakojamas, trūksta žodžių nupasakot, ką jaučiu kas kart prisiminus jos aimanas. Pastoviai norisi verkti, norisi žmonių, ilgiesi kažko tokio ką suteikti gali tik mama.
Įdėjimo data: 2016-11-04 |
Rašyti komentarą
Eva 2016-12-05
Sveiki, aš puikiai suprantu ir užjaučiu nes, pati mamytės netekau vasario mėnesį, laikykitės.
|
|
|
|
