Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Stiprybės visiems čia rašantiems. Suprantu Jūsų skausmą. Savo sūnaus netekau prieš 10 mėnesių, o šiandien birželio 16 jo gimtadienis jam būtų tik 32 metai. Mirė per devynias dienas dėl sepsio. Išgyventi galima, bet tikro gyvenimo gyventi nebeimanoma. Gyvenu tik tada kai užmiegu. Bet kai pabundu vėl mintys, ilgesys, ašaros ir taip jau 10 mėnesių diena iš dienos.Todėl kiekvieną dieną atsiverčiu šį puslapį, uždegu visų artimiesiems žvakutes, perskaitau visų išgyvenimus, išsiverkiu ir toliau gyvenu, jeigu tai galima pavadinti gyvenimu.

Įdėjimo data: 2016-06-16


Rašyti komentarą

Zita 2016-06-16
Labai suprantu ir užjaučiu. Vaiko netektis - didžiausias skausmas. Suprasti gali tik tas, kas tą patyrė. Tai begalinis skausmas visam likusiam gyvenimui. Galėčiau pasakyti - laikykitės, tik kaip.... Kiekvienas daiktelis primena vaiką. O šventės - ašarų pakalnė...Mes palaidojom dukrytę, kuri buvo pilna energijos, tiesiog ekstremalė. Ji visko norėjo, visko siekė. O mama jai buvo geriausia draugė. Kaip reikėjo išsiskirti... :( Dabar tik ašaros, malda ir kapelio lankymas. Nežinau ar kada palengvės....