Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Gegužės 17 dieną santariškių reanimacijoje mirė mano Tėtis. Baisi liga smogė mums tarsi perkūnas - tulžies latakų vėžys...Operacija, atsigavo, pokštavo netgi, jau pasakojo savo juokingas istorijas, bet viskas komplikavosi - gydytojai perdaug nesirūpino dėl to - juk eilinis pilietis...su sese ir maldavom ir reikalavom ir pirkom pagalbą, bet po antros operacijos Tėvelio jau nieks nebeišgelbėjo. Komoje išbuvęs savaitę mirė. Buvo pats nuostabiausias Tėtis, visad buvau Tėčio išlepinta numylėtinė, jis ir mano sūnų, biologinio tėvo pamestą, spėjo užaugint...Niekad nepamiršiu - būdavo klausiu kiek skolinga už vieną ar kitą daiktą, o jis sako 'ai, nesuk tu man galvos...' Daug buvau apdovanota viskuo, pirmiausia nebylia, begaline meile, dėmesiu ir materialiai nuolat remiama. Jis buvo toks svarbus man, sesei, mamai, anūkui, mums labai sunku be jo. Negaliu atleisti medikams - teko su jais ir kalbėt, oi moka apsigint, oi moka...nepadėjo mums, kai reikėjo. Bent susapnuot norėčiau jį, bent sapne pakalbėt ir dar kartą išgirst, kaip jis mažybiniu vardu pašaukia, nors esu subrendus moteris negaliu be jo, nemiela viskas aplink, skausmas begalinis, kasdien verkiu, nemiegu.Bandau palaikyt mamą, ji palūžo. Atsitiesim, tikiu, bet kaip sunku, kaip nyku, tuščia aplink be nuostabaus Tėvo. Užuojauta visiems, netekusiems artimųjų, laikykimės, stiprybės mums visiems...Labai sunku, bet kai pasidalini skausmu tai truputį lengviau daros.

Įdėjimo data: 2015-07-22


Rašyti komentarą

vaiduke 2015-07-23
As labai jus suprantu ir uzjauciu...mano mama ilgai sirgo veziu (ilgiau nei 6 metus) bet vis atsigaudavo, o paskutines operacijos metu buvo padaryta klaida, kuria daktarai pripazino...buvo pazadeti geri vaistai, kuriu mes laukem daugiau nei menesi., tete dave kysius irgi prase, maldavo...o jie atejo tik mano mamytes laidotuviu diena kai jau buvo per velu...Vienas dalykas yra susitaikyti su artimo zmogaus mirtimi, o kitas yra stebeti musu sveikatos sistemos neveiksnuma...kiekviena vasara grizdavau i Lietuva pas mama, o po sitos netekties vargu ar kada vel noresiu grizti; sunku palikti tete bet tikiuosi, kad jis mane dazniau aplankys...

K. Ri 2015-08-11
Labai užjaučiu, dabar sunkiausias etapas jūsų gyvenime, susitaikyti. Laikykitės, prisiminimai ir meilė visada liks jūsų širdyse..