Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Netekau mamos. Liepos 30 būtų suėję 60 metų, ji buvo sakius, kad niekados negavo didžiulės puokštės gėlių, jau galvojau kokio dydžio, jai ją nupirkti, bet jau to neprireiks. Tą naktį kai ji mirė buvau ne namie, naktį atsikėliau ir pažvelgiau į palmę stovinčia kambaryje, atrodė, kad stovi žmogus, prasitryniau akis, nusisukau, atsisukau, o atvaizdas vistiek stovėjo. Aš jam pasakiau "eik, eik" būčiau žinojęs, kad ten mama bučiau sakęs "sugrįžk". Net neatsimenu kokie paskutiniai žodžiai buvo ištarti mamai. Nebebus kas paklaus kaip sekėsi darbe, nebus ko paklausti  "mama, kas valgyt?". Nebebus kas visada užjaus. O tėčiui dar sunkiau, vis kartoja, kad pragyveno 26 metus ir visada tik ją mylėjo, buvo vienintelė meilė. Grįždavo tėtis iš darbo, pavalgydavome, biški pakalbėdavome ir aš nueidavau į kambarį, o jie ten prasėdėdavo iki vėlyvo vakaro prakalbėdavo apie savas bėdas, įvykius. Taip sunku po laidotuvių, visi užjaučia ir pnš., bet kitą dieną tu matai kaip jie toliau gyvena savo gyvenimą, tarsi nieko nebūtų įvykę, o tu taip jau nebegali. Aš tai tikiu, kad su laiku susitaikysiu, bet tėtis nežinau, girtas vis kalba, kad jam stogas nuvažiavo ir kad jis šalia atsiguls.

Įdėjimo data: 2015-06-26


Rašyti komentarą

alda 2015-06-28
Aš taip pat jau neturiu savo Mamos, todėl gerai jus suprantu ir nuoširdžiai užjaučiu. Stiprybės jums.

Renata 2015-07-22
Didele jums uzuojauta nes pati visa tai ka tik isgyvenau! Mamyte iskeliavo geguzes 30d., 2015. Nebeliko nei tevu nei seneliu, nieko, tik as ir brolis... Sirdis verkia ir ieskau atjautos skaitydama kitu isgyvenimus....