Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Negaliu susitaikyti su likimu, kad niekuomet nebusime kartu. Užgeso jo gyvybe ant mano rankų, kaip baisu kai miršta mylimas žmogus ir nieko negali, padėti. Geguzes 16 d. buvo 4 men. ir kiekvienas rytą, vakarą, su jo nuotrauka kalbuosi. Vakarais pasimeldziu. Visą naktį kalbėjomes tiek buvo planų, jis tik prašė tik nepalik manęs, bet jis mane paliko. Ryte mirė, o naktį ji susapnavau, sakė - kodel palaikai mane, per ta laika jau tris kartus sapnavau. Negaliu atsigauti, vakarais verkiu gyvenu prisiminimais.

Įdėjimo data: 2015-05-31


Rašyti komentarą

alda 2015-06-01
Nuoširdžiausia užuojauta Jums.

Našlė 2015-06-01
Aš labai suprantu Jūsų būseną. Norėčiau Jus paguosti, reikia toliau gyventi, nors žinau, kad labai sunku be mylimo, artimo žmogaus. Visi kartoja dvi frazės „Reikia laiko“ ir „Gyviems kapų nėra“, tačiau man tai nepadeda. Mano Žmogutis irgi mirė man ant rankų, sunku buvo likti vienu du ir laukti kol atvažiuos policija. Šoko būsenoje aš prabuvau kelias dienas. Jau keturi mėnesiai, kai jo nebėra, aš vis negaliu tuo patikėti. Aš nesapnuoju. Labai norėčiau nors susapanuoti, nors sapne pamatyčiau savo Žmogutį. Stiprybės Jums.

Ice tea 2015-06-02
Nuoširdžiausia užuojauta...Gegužės 20d. palaidojau mylimą Tėvelį, niekada neatleisiu abejingiems medikams...nepaprastai jo ilgiuosi, taip pat kalbu su nuotrauka, kartais sapnuoju, labai liūdna ir tuščia širdy.

Ice tea 2015-06-03
Nuoširdžiausia užuojauta netekus Tėčio ir mylimo augintinio.  Š.m. gegužės 17d. mano Tėčio gyvybė užgeso po beveik 8 parų praleistų komoje reanimacijoje. Onkologinė liga smogė taip netikėtai, bet mirė ne dėl jos, o po 2 operacijų - vienos planuotos, kitos skubios. Medikai neskubėjo padėt - maldavom, barėmės, papirkinėjom...niekada jiems neatleisiu, juk Tėtis dar galėjo pagyvent kažkiek, o jie jį tiesiog nurašė - vis tiek mirs, kam lakstyt apie 75 metų sunkų ligonį...To požiūrio tiems medikams niekad neatleisiu, niekad. Labai sunku kas rytą atsikelti ir gyventi toliau. Jums linkiu susitaikyti su netektimi ir gyventi toliau, nekaltinti savęs, to paties linkiu ir sau. Tegu padės mums, kenčiantiems, Dievas...

Ice tea 2015-06-03
Atsiprašau, komentaras buvo skirtas kitai situacijai, kur rašė žmogus, netekęs Tėčio ir augintinio, kažkaip mano paskutinis komentaras pateko čia.

Viltė 2015-06-03
Jūsų skausmas begalinis, labai baisu matyti žmogų mirštantį ant savo rankų, bet pagalvokite, kaip jūsų žmogui buvo gera nebūti vienam, o būti ant jūsų rankų, tarsi iš savo rankų atidavėte jį į Dievo rankas. Šiandien dienos Šv Rašto Evangelijos komentare parašyta "Labai gražus skirtumas – mes apie iškeliavusiuosius kalbame kaip apie mirusiuosius. O Dievas per Jėzų apie juos kalba kaip apie gyvus. Jis YRA su jais. Jie Jam yra gyvi". Gal tai jus bent kiek paguos

daiva 2015-06-18
Ačiū Viltei ir kitoms moterims už jausmingus ir uzjauciancius žodžius, tik tie žmonės supras ir uzjaus kam teko patirti artimo netektį. Kartais pagalvoju kodel taip gyvenimas toks neteisingas. 1992mirė mama. 2003m. palaidojau vyrą. 2007m. žuvo tėtis. 2015m. ir vėl netektis draugo. Kiek tam žmogui reikia pakelti skausmo. Kaip sunku susitaikyti su kiekvieną netektimi. Kokioms mums reikia būti stipriomis. Uzjauciu nuoširdžiai kiekvieną netekus artimo mylimo brangaus žmogaus. Turime gyventi toliau.