Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Aš vis dar ieškau savo mylimiausio žmogaus - mano vyro. Jau beveik metai. Ir nieko nemažta. Mano žmogučio nebėra :( Pradžioje galvojau visi pokštauja pranešdami tokias žinias. Sėdėjau priešais visus ir galvojau: "Na ir juodas humoras. Gerai, gal baigiam cirkus, jau užteks, kur klounas rėkiantis: "PAJUOKAVOM!!!" Deja, tai realybė. Taip ir nesulaukiau jokio klouno... Dar galvojau: "Kažkoks filmo epizodas. Na gerai, kur laiko mašina???" Sukosi vis galvoje mintis, kad tai tik filmas. Atsukam į tą vietą, kur viskas tvarkoje! Po kelių dienų ėmė rodyti reklamą apie saugumą kelyje ir išlindo frazė kaip tik pirmą kartą tuo metu: "Gyvenimas ne filmas. Neatsuksi". Negalėjau patikėti ką girdžiu. Kažkas skaitė mano mintis ir vis transliavo per TV!!!! Ir nebežinau ar man tik rodosi, sutampa, ar tai yra ženklai... Mūsų kūdikio žaisliukai patys įsijunginėja. Įsijungia karuselė virš lovytės. Bet tik dienomis, o ne naktį, kai galėtų išgąsdinti. Buvo įsijungęs vaikiškas telefonas. Buvo įsijungusi pati neliečiama barškučio melodija. Vakar sugedo kūdikio muzikinis žaislas. Kaip bekrapštėm neveikė. Šiandien kaip niekur nieko vėl groja. Pirmąjį mėnesį po mirties sugedo viskas aplink: televizorius, CD grotuvas, durys, lovos čiužinys ir tas sulūžo... Vonioje atsiklijavo apdaila... Išsibarsčiusi aš. Sunku dėlioti mintis. Bet dar noriu paminėti, jog pirmąjį mėnesį po mano žmogučio mirties mūsų katę užtikom laižančią jo portretą. O apie sapnus... Du ryškūs ir tiesiog išskirtiniai, kai rodosi, jog atėjo pasakyti man žinią. Pirmasis buvo, kad netyčia mirė, kad nori gyventi, kad nenorėjo, jog taip nutiktų. Negerai nei jam be manęs, nei man be jo. Antrasis sapnas buvo toks, kad atėjo pasikalbėt su dukryte, kurios nespėjo gimusios pamatyti. Dukrytė sėdėjo vežimuke, jis tupėjo prie jos ir jie abu kalbėjosi. Jaučiuosi neišsaugosi jo. Jei būčiau buvusi šalia, jis būtų gyvas. Galvoje vis sukasi ir sukasi : "Aš netobulas angelas, neturiu sparnų..." :(

Įdėjimo data: 2015-05-26


Rašyti komentarą

Viltė 2015-03-26
Pagalvojau, kaip nuostabu, kad turite dukrytę, galvoju, kad ji yra jūsų paguoda ir viltis. Iš tiesų staigi žinia apie artimo žmogaus mirtį yra tarsi sapnas, tarsi spektaklis, tarsi filmas, kuris baigiasi ir lieki viena akistatoje su neviltimi, skausmu ir klausimu – už ką....? Jūsų aprašyti sapnai ir tai, kas kartais vyksta jūsų namuose yra tarsi paliudijimas, kad jie yra, kad gyvenimas žemėje nesibaigia, galvoju, kad jūs tiesiog gaunate ženklus, kurie teikia viltį ne tik jums, bet ir mums..., ačiū. „Aš netobulas angelas, neturiu sparnų...“, sužeisti paukščiai irgi negali skraidyti, o ką jau kalbėti, kai sužeista siela....

daiva 2015-06-02
Stiprybės jums, turite gražią dukrytę, dėl kurios turite būti stipri. Mano gyvenimas vien netektys, mamos netekau prieš 24 m., vyro prieš 12 m., tėvukas tragiškai žuvo prieš 8 m., o šiemet sausio16 d. užgeso ant mano rankų draugas. Sunku, bet kažkaip gyventi reikia, kad ir kaip sunku. Visa paguoda vaikai, anūkai. Ir jums stiprybės auginant dukrytę.