| |
Labai uzjauciu jus... Skaitau kitu isgyvenimus ir plysta sirdis vel ir vel. Bet nutariau pasidalinti savo patirtimi, gal palengves bent siuo momentu, nes realiai neturiu su kuo pasidalinti skausmu, sakoma tik ta patyres supras....
Savo mylimojo netekau pries 3,5 men, netiketai zuvo.
Kartu buvome beveik 7 metus, buvom labai artimi, be galo ji mylejau, mane tiesiog ant ranku nesiojo, buvo be galo grazus ir rupestingas vyras, kiekviena diena man buvo prasminga tik del jo. Mylejom vienas kita, kasdiena kartu, visur tik dviese, sventes visos dviese, mums nieko kito nereikejo. Jis buvo siek tiek vyresnis ir jau buvo turejes seima su kuria negyveno jau daug metu, turejo dukra, savo ex jis ziauriai nekente. Mes buvom nesusituoke ir vaiku neturejom, taciau paskutiniais metais jau kalbejom apie tai. Taciau kodel jis taip ilgai delse supratau tik po jo zuties kai susipazinau su jo ex ir dukrele. Beveik dvi savaites praejo kol palaidojom, laidojom jo tolimoj gimtinej - buvau soke, buvau tarsi suparalyzuota, net valgyti negalejau, purte kaip su elektros soku, negaliu miegoti visa ta laika, buvo ir iki siol yra baisus kosmaras, netikejau kas vyksta.
Po nelaimes iskart atsibelde jo ex su dukra, kurios irgi svetur buvo issikelusios, ir pajuto valdzia, eme rinkti pinigus is visu, atseit dukra liko be nieko. Aisku mane apsmeize visokiais nebutais dalykais, vagystem ir t.t. Atseit jis man briliantus pirko, o dukrai nieko....nors zinojau kad jis dukra islaike visu 100%, o ta kraugere ex tuom tik ir naudojosi. Jam visa laika ex sake kad jo dukrai su sirdim blogai, reik pinigu vaistam ir tt., o kai jo dukra pamaciau geriant vyna ir alu, tai supratau kad tai buvo tik manipuliacija. Kur tik ejo visur juokesi ir kikeno! Net kai pasarvotas buvo juoku nenulaike, zodziu supratau kaip nerupejo zmogus, o tik jo pinigai. Jo gimtineje per laidotuves sugebejo net dvi dienas is eiles eiti pasisveciuoti, tuo tarpu kai mes gedejom ir raudojom, o parejusios sugebejo pasigirti kaip jas svetingai sutiko ir primaitino!!! Isvaziuojant sugebejo dar pinigu nulupti nuo jo brolio, kurie labai sunkiai verciasi... Galeciau rasyt ir rasyt bet....Kraupu ir didziule geda, tokiu slykstyniu dar nebuvau gyvenime macius, aisku dukra nekalta kad tokia yra juk su motina augo.
O as turejau is to miesto issikraustyti kuriame gyvenom, nes negalejau pakelti to kad jo nebera, palikau namus, darba, draugus, zodziu viska ka turejau, nes viskas siejosi su mylimuoju..... Atvaziavau pas tevu ir iki siol esu kaip suparalyzuota, nelipu is lovos, nezinau kiek laiko praeis kol atsigausiu ir galesiu bent jau darba dirbti. Miestas man svetimas, draugu beveik nera, viska reiks kurtis is naujo, Sielvartas didziulis, ilgesys begalinis, sirdies skausmas nemazeja, su kiekviena diena atrodo tik bresta. Norejau mirti, gyva sulysti i zeme, asaros, migdomieji ir raminatys mano kasdienybe. Dar negaliu ziureti jo nuotrauku ir vaizdo irasu, ziauriai spaudzia sirdi.
Tevai, draugai ir artimieji nesupranta mano sielvarto, sako pamirsk, paleisk, numire ir nieko nebepakeisi, turi gyventi toliau, susikursi nauja gyvenima ir t.t. Bet kaip tai isakyti savo sirdziai? Be to neisivaizduoju kito vyro salia saves! Kaip pakeisti savo iprocius, kasdiene buiti, ir visa kita? Padetu tik atminties istrynimas. Dar kai isgirsti tokius "komplimentus" is artimo zmogaus kad esi niekas, nulis, nes nieko neturi atseit seimos nesukurei, tai zinokit isvis nuo visu nusisukau, supratau kad negaliu niekuom pasitiketi. O tas kuris buvo man artimiausias - nebera jau ir nebebus.
Kas vakara taip pat (kaip ir dauguma likimo sesiu) meldziu kad sapnuose aplankytu, bet... Nuo tos dienos kai mire sapnavau beveik kas nakt, jei nematydavau sapne, tai sapnuodavau kad skambina ir telefonu snekejomes, ta nakti kai suejo 40 dienu sapnas buvo kazkoks ipatingas, daug visokiu ivykiu, daug zodziu is jo puses, net pabudau visa slapia ispilta prakaito, taciau nuo to laiko nebematau. Galvoju gal jau iskeliavo ten kur jam skirta?
Zodziu dabar tik skaudzias vienatves dienas skaiciuoju, praejusias sventes kurias viena sutikau, ir kurias dar sutiksiu.
Įdėjimo data: 2015-02-11 |
Rašyti komentarą
Viltė 2015-03-02
Labai jus užjaučius netekus mylimo žmogaus. Perskaičiusi pagalvojau, labai gaila, kad buvote nesusituokę ir neturėjote vaikelio, gal jis būtų jums paguoda, bet dabar jau nieko nepakeisim, turim tai ką turim, dabar belieka mokintis gyventi, kartais susitaikyti, užmiršti tikrai neįmanoma, mes tiesiog turime mokintis gyventi be jų..... Rašote apie buvusią žmoną, bet gal palikite visa tai jai, ji elgiasi taip kaip ji nori, jūs jos nepakeisite, neapkraukite savęs dar papildomais rūpesčiais, tai tiesiog jos toks gyvenimas, ji taip supranta, taip elgiasi, kaip jai atrodo teisinga, kiekvienas mes turime teisę rinktis - elgtis vienaip, ar kitaip. Rašote, kad jūsų nesupranta, bet kol žmogus pats nepajunta, jam sunku suprasti, gal ir nenorėkime, kad kiti gyventų mūsų gyvenimus ir guostų mus, gal sutiksite žmonių, kurie kenčią taip kaip jūs ir tapsite labai artimi, su jais ir kalbėkite, jie jus tikrai supras ir tikrai paguos. Nenusivilkite visais žmonėmis, tikrai tikiu, kad dar sutiksite nuostabių žmonių, dabar tiesiog toks laikas, kai norisi, užsidaryti, užsisklęsti....bet gal tai laikas susivokimui apie gyvenimo prasmę....
Kodėl 40 dienų? Ištrauka iš Bernardinų svetainės:
"Šv. Rašte 40 yra reikšmingas skaičius. Jėzus dykumoje pasninkavo 40 dienų, todėl ir Bažnyčiai atrodė priimtina, kad pasninko laikotarpis tęstųsi 40 dienų. Izraelitai dykumoje praleido 40 metų, kol perėjo Jordano upę ir pasiekė pažadėtąją žemę. Besiruošiantiems krikštui tai buvo ypatingai reikšminga. Vandens krikštas ir Jordano upė veda prie to paties naujo gyvenimo. Tikėjimu ir krikštu jie tampa Dievo vaikais ir Jo pažadų paveldėtojais. Mozė praleido 40 dienų Sinajaus kalne, Elijas keliavo 40 dienų į Horebo kalną, tik vieną kartą pavalgęs angelų atneštos mėsos. Taip pat Senojo testamento Jonos knygoje, kai pranašas kvietė Ninevę atgailauti, parašyta: „Dar 40 dienų ir Ninevė bus sunaikinta".
Gal todėl ir sapnavote 40 dienų....jos yra reikšmingos...
Atsiliepusio vardas nenurodytas 2015-03-28
Vilte - Jūs esate nuostabus žmogus, o gal net Angelas, ačiū Jums kad esate.
|
|
|
|
