Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Kaip ir visi mes artimųjų netekę laukiam ženklo iš Ten. Vis laukiau, vis prašiau kad susapnuočiau, sapnuoju dažnai, bet niekada nebuvau tikra, kad tie sapnai "apsilankymo", sapnavau tėtį ir kai gyvas buvo, todėl labai sunku atskirti kada tik šiaip sapnas, o kada apsilankymo. Tikrai žinau, kad jau du kartus sapnavau apsilankymo sapną, tiesiog jis kitoks. Labai tiksliai suvoki, kad sapnuoji, juk paprastai mes nesuvokiam, kad sapnuojam, o aš puikiai supratau kad sapnuoju, žinojau, kad kalbuosi su Tėčiu. Pirmam sapne jam pasakiau, kad labai džiaugiuosi, kad galiu su juo kalbėtis ir dar pridūriau, kad žinau, jog šiuo metu miegu ir kalbuosi sapne, Tėtis nusišypsojo, palingavo galva. Antrą kartą įvyko lygiai tas pats, puikiai suvokiau, kad sapnuoju, apkabinau Jį, pasakiau, kaip man be jo liūdna, o jis jis tik tarstelėjo - "Aš tau linkiu...." ir aš pabudau:(  nežinau ką jis norėjo pasakyti, bet nė kiek neabejoju, kad linkėjo susitaikymo ir geros kloties. Aš Tau, Tėveli irgi to paties linkiu. Gero gyvenimo pas Dievą.!!

Įdėjimo data: 2015-02-05


Rašyti komentarą

Atsiliepusio vardas nenurodytas 2015-02-05
Jau aštuntas mėnuo, kaip nėra mano jauniausiojo sūnaus. Ir sapnas buvo tik vienas, netrukus po laidotuvių. Toks labai keistas, spalvotas: kryžiai, smėlio kalneliai, žmogaus nesimato, bet girdisi balsai; man rodo visokius krūmus, jaunus medelius, ir nori pasakyti, kad aš turėčiau kažką pasodinti prie kapo, bet abu nesuprantam - ką? Matau visokių spalvų lapus, bet vis ne tai ir ne tai. Ryte prabudusi galvoju - kas čia dabar, juk prie kapo medžių sodinti negalima. Paskui pasakiau sau, kad tai nesąmonė kažkokia. Praėjo 2, gal 3 dienos; nežinau ko - einu į sodo pakraštį, kur serbentai augo, bet buvo liepos pradžia, uogų dar nebuvo, ėjau ir tiek. Ir sustojau prie išrauto avietyno žolėto pakraščio, o tarp žolių visu gražumu mažutis, 5 lapelių ąžuoliukas. Net nutirpau. Ir paskui lyg per miglą prisiminiau, kaip prieš kelis metus tvarkau lysvę, pareina mano mažasis ir atkiša saują:- mama, kas čia tokie? nepamenu ką atsakiau.- O jie gali sudygti? -Gali. - O galiu pasodinti?- Gali.-ir mostelėjau ranka į avietyno pakraštį. Nežiūrėjau ką jis ten darė, ir nė karto abu net neprisiminėm. O kiek kartų toje vietoje kasiau, ravėjau, žolę pjoviau, pats vaikas avietes iškasė, ir nematėm jokio ąžuoliuko. Įsivaizduojat, mano vaikas išėjo palikęs mums savo pasėtą medį? Atminimui. Kai paprašiau kaimyno nupjauti žolę ir vėlai vakare prisiminiau, kad neperspėjau ten nepjauti, su siaubu laukiau rytojaus ryto ir bėgau pažiūrėti - visur nupjauta, o tas pakraštys - ne. Ne kartą ėjau pažiūrėti kaip laikosi tas augaliukas, tarp žolių taip sunku buvo surasti, o tada tiesiog švietė. Taigi yra jie. Tikrai yra. Ir jūsų tėtis yra, ir kitų mamų sūnūs ir dukros; ir broliukai ar sesutės, yra, tik kitur...gal pas Dievą, gal sielų pasaulyje, bet yra. Po laidotuvių 3 savaites labai aiškiai jutau, kad kažkur erdvėj "kabo" tūkstančiai mano vaiko dalelių, o paskui staiga išnyko. Supratau, kad sūnus iškeliavo suvisam... Skulptorius, kuris kūrė paminklą, atsiuntė eskizą su kaldinto metalo medžiu, (ir pats nežinojo, kodėl jam vaizduotėje sukosi medžio motyvas). Papasakojau apie ąžuoliuką, ir jis patvirtino, kad tikrai yra anapusinis pasaulis, ne kartą darbuojantis kapuose jautė šalia tylų nematomą stebėjimą, o kartą net matė. Tikiu tuo.

dalia 2015-02-06
Būtent tas žinojimas kad jie yra, tik mes jų nematom ir yra didžiausia paguoda. Labai graži istorija su ąžuoliuku,sėkmės Jums:)

Viltė 2015-02-06
Jūsų istorija yra nepaprasta, ąžuoliukas..., ji man primena Ferrero Bruno pasakojimus sielai, jūsų pasakojimas paglostė mano sielą, jūs paliudijote, kad tie, kurių gedime yra, yra tik kitur... ačiū....

Našlė 2015-02-18
Ąžuoliukas..kaip gera, gyvybės tąsa..o aš jaučiu kaltę ir graužatį..kai mano Žmogutis išėjo, būdama šoke išmečiau ką tik jo pasėtas žemuoges. Vakare dar mano Žmogutis jas laistė, kalbėjosi su jomis..tas vaizdas stovėjo akyse tuo momentu pajaučiau pykti, jos auga, o mano Žmogučio nėra... aš paėmiau ir išmečiau. Juk galėjo jos augti ir kelis metus duoti vaisius..gyvybės tąsa..o aš paėmiau ir išmečiau..kalta

Netobulas Angelas 2015-03-24
Aš irgi išskiriu du trumpus sapno epizodus, kai norėjo su manimi pakalbėti. Sapnuoju dažnai, bet išskiriu tik du. Nes jie KITOKIE!