| |
2015 metu sausio 12 diena mire mano mama. Ji isbuvo komoje apie 200 dienu ir viena diena mire. Viena diena ji pasiskunde kad jai skauda galva, pradejo vemti ir nualpo, tetis ja nuveze i ligonine, jai galvoje truko kraujagysle, padare jai operacija viskas pasiseke.
Atvaziavom jos aplankyt i ligonine ji buvo istinus bet snekejo ir buvo
pozityvi po 8 dienu jai padare antra operacija nes jai vel truko kraujagysle smegenyse. Ji pateko i koma po kurios niekada nepabudo.
Ziurejau i jos karsta besileidzianti i duobe ir manyje buvo tik pyktis, ziurejau i sese kuri labai verke, paziurejau i teti ir mociute kurie
irgi verke, paziurejau i broli kuris laikesis visa laika pirma karta
pravirko. O as stovejau ir net nesusigraudinau, neleidau sau verkti
tik stebejau kitus ir man buvo liudna matyt toki artimuju liudesi. Po visko dabar sedžiu ir rasau ir manyje verda didziulis pyktis. Pykstu ant gyvenimo, jis neteisingas nei man nei niekam kitam siam pasaulyje.
Zinau kad tai atsitiko ne tik man daug kas netenka mylimu zmoniu ir
man pikta. Tai mane pakeite, priverte i gyvenima ziuret juodai.
Nenoriu turet draugu, nenoriu prisirist prie artimu nes zinau kad jie
mirs ir man skaudes. Mano seneliai seni tuoj laikas ateis ir jiems o ir
vel stovesiu ir ziuresiu i ju karstus su pyksciu savyje. Turiu mergina, as su ja jau virs 2 metu, buvau salia jos visa laika kol jai buvo 4 stadijos vėzys dabar jai remisija, bet pastaruoju metu jai blogeja, gali atsinaujint tai ir as bijau kad liksiu vienas. Visas juodas ir piktas. Pasiilgau mamos, pasiilgau jos budo. Pasiilgau jos juoko, kaip ji sukiojasi virtuveje. Pasiilgau ja matyt kieme. Pasiilgau kaip prie jos pribegu ir pasigiriu apie tai ko ji nesupranta. Myliu ja. Turejau pačia geriausia mama.
Įdėjimo data: 2015-01-17 |
Rašyti komentarą
Viltė 2015-01-17
Perskaičiau jūsų laišką ir apkabinau jus savo širdyje. Jūsų gyvenime tikrai labai daug skausmo - mama išbuvusi komoje 200 dienų, o tai reiškia, kad visą tą laiką gyvenote įtampoje ir neramybėje, draugė, kuri kenčia skausmus ir kuriai begaliniai reikalinga jūsų pagalba ir palaikymas. Esate visiškoje neviltyje....tikrai suprantu jus, bet...kodėl taip pykstate, kodėl leidžiate sau pykti, gal ir prie mamos kapo reikėjo išsiverkti, netramdyti ašarų pykčiu, juk suprantam, kad esame visi iki vieno laikini šioje žemėje, kad gyvenimas yra tik kelionė, vieniems lengvesnė, kitiems sunkesnė. Taip, jūsų kelionė yra sunki, bet patikėkit tai ką jūs šiandiena išgyvenate išgyvename kiekvienas, gal pabandykit nepykti, gal išsiverkit, gal išsakykit mamai ką jaučiat, pagalvokit ką mama jums pasakytų jei būtų šalia, galiausiai tiesiog kalbėkitės su ja, o kas jei ji jus girdi....o gal pykčiui pasakykit ne, juk pyktis iš piktojo, o gal sukabėti Tėve mūsų, gal už mamą geriau pasimelskite, o gal rytoj nueikite į bažnyčią ir išsakykit kunigui kaip jums skauda, galiausiai rašykite į šią svetainę, bet neleiskit, kad pyktis būtų jūsų gyvenimo palydovas, mama tikrai to nenorėtų.
Iš jūsų laiško supratau, kad jūs turite tėtį, brolį, sesę ir močiutę, dar turite draugę, pažiūrėkit kiek turite aplinkui brangių žmonių, visiems jums labai skauda, bet mes ir esame tam, kad padėtumėm vieni kitiems išgyventi ir džiaugsmus ir skausmus.
Nebijokit turėti draugų, jie irgi labai daug gali dėl jūsų padaryti, kaip ir jūs dėl jų. Man, netekus sūnaus, draugų pagalba buvo begalinė, esu labai jiems dėkinga ir visada jiems padėsiu ir džiaugsme ir skausme, į mano gyvenimą atėjo ir nauji draugai, kurie tapo labai svarbūs mano gyvenime, galiausiai visi čia rašantys yra mano skausmo suvesti draugai ir jūsų laiškai mane kartais labai labai guodžia, aš nesijaučiu vieniša, neatsiribokit nuo žmonių, o pamilkit juos...
Ilgesys.....taip jis klaikus....žinau kas tai yra....čia neturiu ką parašyti, tik žinokit, kad mama buvo, yra ir bus...
Maldoje už jus, už jūsų draugę ir jūsų mamą, tegul juodas pyktis pavirsta balta meile. Atleiskit jei kažką parašiau ne taip...
d 2016-02-04
labai jus uzjauciu praejo savaite kai neturiu artimo zmogaus skausmas pyktis neviltis bukit su savo seima stiprybes jums.
|
|
|
|
