Išgyvenimai

Įdėti naujus duomenis
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais po netekties.

 
 
Labas, mergyt, as parasysiu tau, kaip mes dabar gyvenam. Nenoriu as taves graudint dukryte, bet kenciame mes be taves labai, namai juodi, tusti, apmire, o kambariuose spengianti tyla. Visi daiktai, kaip tau isejus guli, tas pats svarkelis, ta pati knyga. Visi mes laukiam tu turi sugrizti, juk mes nemokame gyventi be taves. Suniukas istisai prie lango, gal budi, o gal iesko akimis taves. O ten virsuj lovyteje sugule, mes su teciu, juk verkiame kasnakt. Tu musu sapnas kasdieninis, tu musu rytmecio malda, tu musu klausimas kasdienis, kodel gi sitaip, kodel sita dalia ne man, o tau. Kodel nesugebejom mes padeti, kodel neskambinai tu man, kodel, kodel, kodel ir jokio atsako atgal. Kaip mums dabar gyvent dukryte, padek, patark, ar zenkla duok, juk tu buvai grazutis saules spindulelis, gyvenimo prasme, esme ir visa kas jame. Kaip mums vel atsistot ant koju, ismokti dziaugtis rytmecio ausra, kai norisi tiktai miegoti ir vel sapnuot kasnakt tave. Todel dukryt, jei perskaitysi sita laiska, nedelsk ilgai, prasau taves.

Įdėjimo data: 2014-12-18


Rašyti komentarą

Viltė 2014-12-23
O Dieve, kaip skausminga, kaip ilgesinga ir viltinga. Net nežinau ką parašyti, atrodo, kad nėra paguodos žodžių, bet nerašyti negaliu, gal jus paguosti galiu tik tiek, kad ir aš kenčiu netekusi sūnaus, taip kaip jūs begaliniai jo ilgiuosi jau pusantrų metų gyvenu vien mintimis apie jį. Artėja šventės, kurios kažkada buvo tokios džiaugsmingos ir prasmingos, o dabar skausmingos.... dabar padėsiu tuščią lėkštelę, už jį suvalgysiu atlaužto kalėdaičio ir paismelsiu su viltimi, kad jam viskas gerai, kad tiesiog jis anksčiau baigė šio gyvenimo kelionę ir dabar gyvena kitą gyvenimą, kur ir mes atėjus laikui iškeliausim. Linkiu jums tikėjimo ir vilties po truputį atiduodant dukrytę Dievui

sesuo 2015-01-24
Sita diena, kai idejote savo mintis, is gyvenimo savo noru pasitrauke mano 14 m. Sesute